Tikras stiprintuvas ar programos imituojančios stiprintuvus namams

Problema opi, dviem žodžiais jos ir jos sprendimo būdų nupasakoti neišeis. Pasistengsiu kiek įmanoma glausčiau.

Pirmiausia: be lempos, kaip jau buvo minėta, groti, jausti, ką daro gitara ir ką stiprintuvas atitinkamai kabinant stygą, neišmoksi. Kas liečia garsiai/negarsiai, tai stiprintuvo geba skambėti namie neerzinant kaimynų menkai tepriklauso nuo jo galios. Yra mažiukų stiprintuvų, kurie, kol neatsuksi iki maksimumo, taip ir neužskambės normaliai, o yra 50W ir 100W, kuriuos be jokių problemų galima naudoti kaip bedroom amp. Praktiškai iš daugelio šiuolaikinių stiprintuvų, turinčių master volume, o dar geriau ir presence, galima namie gauti garsą, kuris jau nebesukelia to tokio nuovargio, kaip kad tarkim MT-2 per komp. kolonėles, ar „pienovežio cisternos“ prieskambis. Svarbu nepamiršti, kad yra ne tik volume ir gain reguliatoriai, bet ir EQ. „Darbiniu“ garso lygiu atsukto stiprintuvo tai, be abejo, neatstos, bet for practice – per akis. Reikia tik renkantis stiprintuvą/kubą pasiklausyt, ką jis daro tyliu garsu, ir ar tinka tai pačiam gitaristui. Sukiok kaip nori, o tie „mažiukai“ tiek naminiu, tiek „darbiniu“ garso lygiu skamba kitaip negu galingieji. Ir čia jau skonio reikalas, kurį iš tų variantų pasirinks gitaristas. Tarp mažavačių pagal atsiliepimus (pats nebandžiau, komentuoti negaliu) panašų į „didelį“ garsą duoda reti modeliai su 12XA7, 12AU7, 12AT7 ar 12BH7 galiniam stiprintuve, tokie kaip ZVEX nano head, Suhr Corso, Hayden lil' mofo, Vox lil' night train. Schematinių sprendimų internete yra, galima susirast, dažnai žmonės patys susilituoja, rinkoje daugiau gatavų sprendimų bent jau aš kaip ir nežinau.
Kitas aspektas – dinamikas, kuriam, nenaudėliui, irgi reikia duoti „darbo“, kad jis parodytų tai, kam yra suprojektuotas ir pagamintas. Kaip jį pasirinkti? Pagal jautrumą? Pagal galią? Paieškojus internete tag‘ų tipo „bedroom guitar speaker“, ryškėja aiškus šios kategorijos lyderis, tai – Electrovoice (tarp lyderių jis, beje, ne tik šioje kategorijoje), kas jį pabandė, dauguma šios temos problemą išsprendė kartą ir visiems laikams. Kainuoja jis, be abejo, panašiai, kaip, tarkim, visas naujas Laney cub12 combo, antrinėje rinkoje jo kainai dėsningumas -30% nuo naujo irgi negalioja, jeigu apskritai jį rasi. Taip, didesnis jautrumas lyg ir parodytų, kad dinamikas prie mažesnės į jį paduodamos galios parodo savo spalvą, kuria jį nuspalvino gamintojas, bet taip pat aukštesni decibelai rodo, kad garso lygį jis duos didesnį prie tos mažesnės galios, kas vėl lemia tai, kad jis (t.y. tas garso lygis) gali nesunkiai „pabėgti“ iš namams reikalingų ribų. Galia? Didesnė galia reiškia, kad dinamiko ritė susukta iš storesnės vielos (dėl ko ir „pakelia“ tą didesnę galią, o dar tiksliau, srovę), tam, kad ta ritė turėtų reikalingą varžą, tos vielos reikia ir didesnio metražo, negu mažesnės galios dinamikui (iš mokyklinės fizikos prisimenam, kad laido atkarpos varža proporcinga tos atkarpos ilgiui, ir atvirkščiai proporcinga skerspjūvio plotui, taip?), rezultate ta ritė gaunasi geometriškai didesnė, ir jos sukeliamas magnetinis laukas, judinantis dinamiko difuzoriaus ašį, tolygiau pasiskirsto erdvėje, dinamikas dirba „minkščiau“, gražiau savo darbą atlieka mažesniu garsu. Tas pats sakytina ir apie skirtingos varžos to paties modelio dinamikus: 16 omų namie skambės gražiau, negu 8 omų. Čia teoriškai. Jeigu koks celestion greenback galėtų skaityti visą šitą mano rašliavą, skaniai nusijuoktų: galia juokinga, jautrumas taip pat ne iš didžiųjų, o „naminiu“ garso lygiu savo garsu žavi net pikčiausius metalistus, tačiau, atsukus stipriau, pasigirsta gana atkaklūs viršutiniai viduriai, kurių taip vengia tie pikti, ypač modernūs, metalistai, ir kuriuos taip mėgsta siekiantieji garso panašaus į tai, ką girdim roko ištakose, bliuzmenai, džiazmenams jis patinka turtingu clean garsu. Taigi, vėl viskas susiveda į „paklausiau – patiko – groju“. Man patinka Vintage30 tiek namie, tiek ne namie, kažkam namie iš jo per daug „smėlio“ byra. Turbūt šioje pastraipoje reikėtų paminėti ir dinamikų kiekį namie. Vėlgi skonio reikalas. Kažkas kaifuoja nuo 4x12. Man asmeniškai nuo 2x12 atrodo „vėjo“ daugiau negu garso. Su laiku namuose, manau, peresiu prie 1x12.
O bet tačiau!!! Šovė man senam (daugelio šio forumo dalyvių atžvilgiu) durnam (būkim biedni, bet teisingi – visi mes čia priplaukę) pagroti namie su „minusu“. Įsijungiau mikrolab solo 6C (specifikacijose rašo 50W+50W RMS, 85 dB ), įsijungiau savo 50W stiprintuvą su 2x12 garsu tokiu, kad beveik girdžiu gitaros stygu žvangėjimą. Minusas per microlabus vos girdėt... Prieinu ir atsuku minusą pilnai, kiek leidžia kolonėlės (žinau gi, kad tokį garso lygį kaimynai tikrai girdi), o gitaros garsas pilnai „dengia“ minusą, nors gitarinė kolonėlė su „vos atsuktu“ stiprintuvu kitam kambario gale, o „monitoriai“ minusą pučia vos ne tiesiai į ausis! Žodžiu, gavosi puiki iliustracija, kodėl prie 50-100W gitaros reikia 300W boso ir kilovato(-ų) klavišiniams ir vokalui. Suformuotas ir atitinkamuose dažnių diapazonuose sufokusuotas gitarinis garsas „skrenda“ visai kitaip, nei plati dažnių juosta. Būkit tikri, iki kaimynų ji „daskrenda“ lygiai taip pat sėkmingai, kaip kad uždengė mano pilnu garsu paleistą minusą. Aš skųstis negaliu, dirbu pamaininį darbą, žinau, kad aplinkui gyvena darbingo amžiaus žmonės, kai kuriomis dienomis savo daugabučio sparne darbo valandomis aš būnu vienas, tai kartais galiu ir lengvai patriukšmauti. Deje, kitiems ne taip pasisekė, tai kokie senukai už sienos, tai koks naujas pilietis, kas gal apskritai „chruščiovkėj“ su popierinėm sienom gyvena, kur net pirstelt be sąžinės graužaties neišeina. Vat tada prasideda sprendimų paieškos.

Kažkas groja per procesorius, pasijungę ausines, ir laimingi. Kiti prieš procesorių jungia bent vieną analoginį prietaisiuką, pvz. kokį kraipantį pedaliuką, ar visą lempinį preampą su speaker-simulation. Paskutinįjį turiu ir aš, turiu netgi „neardomą“ grandinę preampas-procas-ausinės, kad, norui užėjus, tiesiog „plug and play“, bet ji stovi be darbo. Kartais mieliau pasijungiu savo laney HCM15R (lempą su kolonėle traukt iš tolimo kampo, sujunginėt tiesiog tingiu). O dažniausiai groju tiesiog unplugged – turiu pasakyt, pojūčiai natūralesni, artimesni tam, ką jauti grodamas per stiprintuvą ir kolonėlę, negu grojant per ausines. Ramiai sau improvizuoju, bliuzuoju, rokiniu rifu pagroju, netgi „drąsių“ metalinių disonansų pagaudau, pasijungus telieka parinkti kokrečius „presetus“ ant pačios gitaros ir stiprintuvo. Čia, žinoma, su sąlyga tikrai geros, „dirbančios“ tos „nejungiamosios“ rankose, su pigia gitara šiuo metodu neprisidžiaugsi. Savo ruožtu namie adekvačiai mikrofonu įgarsint/įrašyt kokiam demo ruošiniui lempinį stiprintuvą su kolonėle ne taip paprasta. Galima, aišku, bandyt kolonėlę su mikrofonu apdangstyt kokiom kaldrom, bet atpindžių nuo šiai dienai madingų šilta spalva dažytų plikų sienų pilnai išvengti nepavyks, nebent nuo seno kabo koks kilimas ant sienos. Čia jau labiau pasitarnauja modernios technologijos, puikiausiai imituojančios gitarinį dinamiką, įgarsintą mikrofonu, toks sprendimas šiais laikais sėkmingai naudojamas netgi rimtose įrašų studijose. Vėl gi, jeigu reikia atidirbti frazes su wah, delay tap tempo, ar kokiu ekspresijos pedalu – unplugged to nepadarysi. Dar egzistuoja tokie sprendimai, kaip ISOCAB. Vieni perka gatavus (Randall turbūt šiai dienai pigiausias variantas, Jet City irgi berods buvo išleidę kažką analogiško), kiti patys gaminasi, skelbimų skiltyje vyrukas skelbiasi gaminąs gitarinius kabinetus, manau ir ISOCAB‘ą pagaminti neatsisakytų.

Tai tiek :)

________________________________________________________
Ignoruoju postus, kur i mane kreipiamasi daugiskaita (tame tarpe ir PM)



Edited 3 time(s). Last edit at 01/08/2015 03:19PM by albertas.