Skirtingi metrai partitūroje Sibelius

Jei jau sibelistai taip ilgai neatsiliepia...
Nemanau, kad Sibe būtų mandriau nei Finale.
Paprastai technologija tokiais atvejais primityvi: Muzika rašoma takte, kurio dalių skaičius atitinka norimų gretinti taktų "bendrą vardiklį". T.y., jei nori gretinti 3/4 su 2/4, imama 6/4, jei 3/4 su 4/4 - 12/4, jei 5/8 su 2/8 - 10/8 ir t.t. Tas "nestandartinis metras", suprantama, slepiamas, o pagal reikiamą takto dalių skaičių primityviai rankiniu būdu piešiami ten kur reikia nauji takto brūkšniai. Naują metrą grafiškai tikrai nebus sudėtinga parašyti naudojant būtent teksto ar grafikos, tačiau jokiu būdu ne "metro" įrankius.
Esu kažkada tuo klausimu domėjęsis forumuose. Buvo smalsu, ar mano paties "išradimas", remiantis "dedukcijos metodu" yra visiškai kvailas, primityvus ir nenaudotinas. Pasirodė, kad kitokio būdo ir nėra. Šiaip jau notacijos programose takto brūkšnys - šventas reikalas. Nepajudinama vertybė :) "Poliritmiją" pripažįsta tik vienu aspektu: kai pagal vertikalę takto brūkšniai sutampa, o takto viduje gali manipuliuoti kaip išmanydamas. Tačiau tokiu atveju įmanoma parašyti tik varijantą, kai vertikalėje per tą patį liako vienetą, kuris skirtas taktui, gali ties 2/4 montuoti nors ir 17/16. tačiau tokia galimybė faktiškai beturi mažai prasmės: visą "ekvilibristiką" paprasčiau užrašyti elementariomis priemonėmis.