Steinberg ką tik pristatė Dorico iPad platformai. Negaliu nesidžiaugti.
|
Pristatė, mačiau. Ir Sibelijaus iPad versiją. Taip pat galima rašyti ir su iPad pencil. Pro versijos vertikalė apribota 12 eilučių. Galima pasveikinti technologijų pažangą, tačiau nelabai suprantu, kam to reikia.
Pristatymas čia: https://www.scoringnotes.com Diskusijas galima rasti čia: https://www.finaleforum.com/viewtopic.php?f=5&t=20261 **Rimas G. |
Na man labai praverčia kelionėse, prie iPad prisijungiu klaviatūrą, vienas malonumas! Plius apkarpyta Dorico versija nemokama, bet man pilnai pakanka :)
|
Kiekvienam savo :)
Jei rašai klavyrus arba chorinį STBA, gal ir užtenka, bet prie SATB Piano jau nebeišeina, nes Free version = max. 4 staves Na taip, choras dažniausiai rašomas 2 penklinėse, tada ir klavyrui vietos turi likti. Ne, tikrai nekvestionuoju, gal ir gerai, bet kodėl, jei jau turi klaviatūrą, reikia jungtis prie iPad, o ne prie MacBook? Jei jau tempiesi įrangą, o ten reikia ne tik klaviatūros, bet ir mažiausiai ausinių (tiesa, jos komplekte). Na, čia truputį mazochistinis medaus laižymas per stiklą. Nebent kitos išeities juodai nėra, o grįžus iš atostogų pasitiks policininkas :) Sorry, pazyziau :) **Rimas G. |
Viskas gerai, gerb. Rimai. Gal ne taip išsireiškiau, jungiu ne midi klviaturą, o raidinę, nes esu pripratęs dirbant naudoti trumpinius, o natas įvedu klaviaturoj C-D-E… ir taip toliau, tad tiek tos įrangos. Išties free version max. 4 staves. Bet mano užduotys kuklios, klasikinė gitara arba klavyras + vokalo partija.
Kiekvienam savo :) |
Kažko pagalvojau ir kilo durnas klausimas: Silvestrai, tai gal Dorico pasikinkei? Man nepakako kantrybės, nors ir turiu pačią pirmą versiją nusipirkęs. Kad ir kaip toli bebūtų nušuoliavę kitų programų developeriai, nebematau prasmės keisti jau netobulos, kad ir naujausios versijos, Finale ir mokytis iš naujo, kai viskas vyksta klaviatūros trumpiniais automatiškai. Techniškai programa, kad ir su išlygomis, mane tenkina. Problemoms spręsti yra krūvos plug-in'ų
Na taip, perrašinėjimui MIDI klaviatūra praktiškai nereikalinga. Vienintelis šiuo atveju privalumas, jei reikia įvesti akordą. Tačiau, jei reikia pasigroti, patikrinti prieš užrašant... Na, aš ne absoliutininkas, mėgstu įvedinėti jau pasitikrintą variantą, o aranžuojant ar apskritai kažką norint savo parašyti, pasigroti verkiant reikia (o gal aš čia per primityviai galvoju?) :) **Rimas G. |
Taip Rimai, pamažu bet perėjau prie Dorico, pradžioj nervino Sibeliaus išmokti trumpiniai, kurie jau buvo įaugę į kraują, o čia prie N dar Shift reik spausti:))) bet atsisiunčiau manualą, jei gerai pamenu 1400 ps. Ir pamaži prisijaukinau, oj buvo pradžioj nervų karas, dėl natų grupavimo, kotelių krypties. O dėl akordų tai spaudi Q ir rašai natas e-g-b tarkim, nematau prolemų. Plius piano roll redaktorius, galinga garsų biblioteka. Bet ar tikslinga mokytis, tikrai nežinau, juk jūs dirbate su didelėmis partitūromis, įvaldyti programą tikrai prireks brangaus laiko. Sibelių teko palikti dėl kainų politikos, na per brangus jis man, nors ten jaučiausi kaip žuvis vandenyje. Pasirodžius Dorico SE versijai, kuri yra nemokama ir kurios man pilnai pakanka, sprendimas buvo priimtas. Beje vakar parsisiunčiau Sibelius iPad versiją, nežinau ar pripratau prie Dorico, bet kažkaip daugiau baksnojimo į ekraną, kas truputį nuvylė, daugelis komandų suvesta į Search. Tiek kuklių mano pastebėjimų. Sėkmės! :)
|
Ne, tikrai neprimityviai galvojate ir W. A. Mozart vien iš klausos nerašė, pasitikrindavo:)
|
Kiek skaičiau apie Mocartą, jo partitūrose nebuvo pataisymų. Viską sudėliodavo galvoje, o tada užrašydavo. Gal tai mistifikuotas melas sustiprinti genijaus įvaizdžiui.
|
Beje, kai pakūriau kompą 2002 m., man kažkodėl atrodė, kad žema naudotis standartinėmis programos paslaugomis, kai ir pats galiu puikiai susitvarkyti su instrumentų derinimais partitūroje. T.y. nenaudojau paslaugos "in concert pich", kol pagaliau supratau, kad esu arogantiškas durnius :) Tačiau šitai palaipsniui išvirto į profi įgūdžių degradaciją, ypač retesniems derinimams. Kita vertus, to jau kaip ir nebeprisireikia :)
Rašymas tik pasikliaujant klausa... Čia gyvuoja daug legendų. Bet pirmiausia reikia turėti galvoje, kad daugelis klasikos bei romantikos autorių rašė remdamasis tuo, kaip ranka gula ant klaviatūros. Šiuolaikinę muziką "konstruoja" jau kiek kitaip. Klaviatūra ypač mažai kas naudojasi. Jei apie Mocartą, Bethoveną ir legendas... Fortepioninė išraiška visada lieka ir liks autentiška, tačiau... niekad nesi garantuotas, kad, ypač su netobula rašymo priemone, pataikysi būtent ant tos penklinės vietos, kur ir reikia. Reikia taip pat suprasti, kad nei Bachas, nei Bethovenas, nei Mocartas nebuvo, toli gražu, kaligrafai. Kadangi tai buvo labai konkreti muzika, pagrįsta pakankamai griežtais kanonais, kvalifikuoti engraveriai visus "abejotinus" ženklus, pagal galiojusias to meto taisykles, sudėdavo į vietą. Tai, žinoma, gal ir nebuvo klaidos, o tik netobulos kaligrafijos nuostoliai. Orkestrinėje minėtų autorių muzikoje per laiką susiformavo tam tikros atlikimo tradicijos. Kažkur kažkas būdavo papildomai dubliuojama, kažkur taktas pedalo nuimamas, pakoreguojama dinamika. Tai vadinasi "redakcijomis", kurių yra pateikę ne vienas kultinių dirigentų, tai pavadinta atlikimo tradicija ir to laikomasi. Šiaip, kiek teko matyti autentiškų senesnių autorių ranraščių faksimilių - ten ir meška galvą nusisuktų :) **Rimas G. |
Kur šiame forume uždėti „laiką“ postui? :-)
|
kiek matau automatiškai dedamas;-)
|