NOTACIJOS PROBLEMOS

Mieli kolegos,
Labai atsiprašau, kad jau senokai neįsijungiu į jūsų diskusijas. Šiuo metu esu labai suspaustas laike ir, nors nuolat paskaitinėju Jūsų žinutes, nelabai randu laiko į jas atsakyti.
Elektroninė natų biblioteka iš tiesų reikalauja nemažai resursų (visų pirma vietos serveryje). Manau, ponas Rimas galėtų Ā„pramuštiĀ“ kiek tos vietos jo minėtame puslapyje, bet jame truputėlį svetimai atrodytų kūriniai pvz. chorui (juk puslapio pavadinimas deklaruoja dūdas). Manau, tokia biblioteka turėtų jungti visus žanrus, lygius ir pan. Tokiu būdu puslapio populiarumas būtų kur kas didesnis. Vadinasi, prireiktų iš ties nemažai vietos serveryje. Taip pat ir rėmėjo ar globėjo, nes didesnis megabaitų skaičius serveryje yra gana nepigus. Tokio puslapio techniniai sprendimai, mano manymu, yra du.
1. Publikuoti kūrinius notacijos programų formate. Privalumai Ā– mažas failų dydis, galimybė pamatyti ir išgirsti kūrinį Ā„on lineĀ“. Trūkumai Ā– paprastam vartotojui prireiks persisiųsti ir instaliuoti ne vieną Ā„viewerįĀ“ (bent jau Sibelius ir Finale), tam, kad galėtų matyti visus failus.
2. Publikuoti natas populiaresniais standartais (pvz. pdf ar kokiu nors grafiniu standartu jpg ar pan.). Šalia galima pateikti midi failą pasiklausymui (štai čia replika ponui Apuokui dėl konvertacijos ar Ā„playbackųĀ“). Privalumas Ā– nereikia siųstis ir instaliuoti specifinių programėlių. Trūkumas Ā– didesnė failų apimtis.
Dėl puslapio sukūrimo,- gal man ir pavyktų prikalbinti vieną programuotoją (kuris, beje, yra ir muzikantas), bet tai jau kitas etapas. Na, o papildyti biblioteką galėtų studentai, turintys privalomas instrumentuotės paskaitas, ar netgi mokytojai, rengiantys metodinę medžiagą, bei kiti entuziastai. Nepaminėjau dar vienos, manyčiau, svarbios priežasties, susijusios su tokio puslapio kūrimu, tai - kopijavimo prevencija. Kai muzikantai patys Ā„įdės prakaitoĀ“ į kūrinio sukūrimą/užrašymą, tikėtina, kad šie kur kas rimčiau pažvelgs į profesionalų kompozitorių, aranžuotojų ar leidėjų darbą , ir, galbūt, mažiau užsiims masišku piratavimu.
O MIDI klaviatūra, drįsčiau prisipažinti, man prabanga. Namuose stovi pianinas, rojalis, keli akordeonai, taigi, dar viena klaviatūra Ā– jau kiek per daug. Neneigiu, kad tokios klaviatūros panauda yra didelis komfortas. Mane patį kurį laiką gundo alternatyvūs variantai pvz. Creative prodykey, t.y. standartinė kompo klaviatūra+MIDI klaviatūra viename korpuse, arba usb Ā„pianinaiĀ“. Šios alternatyvos yra ženkliai pigesnės ir kompaktiškesnės už standartinius MIDI Ā„keyboardusĀ“.
Taigi, kol kas informaciją įvedinėju iš klaviatūros (bet pele tikrai nebaksnoju).
Sibelius įdiegė gana paprastą įvedinėjimo iš kompiuterinės klaviatūros būdą Ā– pasižymima vieta, nuo kurios norite rašyti, ir, paspaudę klaviatūros keypade atitinkamą natos vertę, renkate natas raidėmis (ABCDEFG). Skirtingai nuo Finale filosofijos, kuomet užduodi aukštį, o po to vertę, šis būdas (įvedinėjant iš klaviatūros) daug racionalesnis. Sibelijuj natos vertę keiti tik tuomet, kai ji pasikeičia (pvz. rašėte šešioliktinėmis, o prireikus aštuntinių, paspaudžiate atitinkamą mygtuką). Konstatuojant situaciją, galiu pasakyti, kad, naudojantis MIDI klaviatūra, Ā„sutaupoteĀ“ paspaudimų tik tuomet, kai yra didesni nei kvarta šuoliai (naudojantis kompo klaviatūra, natos automatiškai rašomos artimiausiu intervalu, todėl kartais tenka natą Ā„nusikeltiĀ“ oktava žemyn ar aukštyn. Tai daroma Ctrl+ rodiklytė aukštyn/žemyn), taip pat, kaip naudojant alteraciją. Vadinasi, prieš įvedant natą, reikia paspausti dar vieną mygtuką. Pažymėtina, kad labai patogu iš klaviatūros rašyti akordus. Vienas būdas Ā– viršutiniais skaičiukais pridedant intervalą aukštyn, pvz. tercija -3 , arba, jeigu laikote Shift, Ā– žemyn. Kitas būdas Ā– laikant Shift, nuspausti natos simbolį (raidę). Taigi, nesu tikras, bet manau, kad ponui Rimui iš MIDI klaviatūros pavyktų užrašyti akordą laikant Shift klavišą.
Nežinau, ar yra tokia funkcija Finale programoje, bet Sibelijuj aš dažnai naudojuosi Repeat funkcija, kuomet paskutinę užrašytą natą/akordą, ar pažymėtą fragmentą paspaudus R, programa pakartoja tai, ką tu jau užrašei (vadinasi jei jau parašei akordą paspaudi R ir jo rašyti jau nebereikia).
Dėl barokinių partitūrų ar rečitatyvų užrašymo ( Sibelius programa ) , tai nereikia nieko Ā„slėptiĀ“ ar Ā„apeidinėtiĀ“. Naudokite nestandartinius taktus (CREATE>BAR>OTHER), jei reikia rašykite dvigubas natas (antroji keypad lentelė), keiskite natos Ā„galvutęĀ“ (Properties lange notes skyrelyje), ar kad ir šriftą (House style>Edit all fonts). ƞodžius rašykite naudodamiesi (CREATE>TEXT>LYRICS arba sutrumpintai Ctrl+L).Tai speciali funkcija dainuojamo teksto užrašymui. Paspaudus brūkšnį ar tarpą, automatiškai Ā„keliaujamaĀ“ prie kitos natos. Jei jums reikia brūkšnio ar tarpo prie tos pačios natos (pvz. brūkšnys yra gramatinės skyrybos ženklas, arba keli žodžiai Ā„ant vienos natosĀ“), laikykite Ctrl ir paspauskite brūkšnį/tarpą. Tokiu būdu programa neperšoks į kitą natą. Atstumai tarp natų susistumdys automatiškai.
Kitas mano komentaras ...apie programų lituanizaciją. ...Visiška nesąmonė. Pabandykite išsiversti bent keletą specifiškesnių meniu punktų ir panaudoti jį kontekste (sakinyje). Pvz. klišės lange, linijų skirsnyje, pakeiskite segtukų reikšmes (kalbama apie Ā„pagal nutylėjimąĀ“ reikšmių pakeitimą). Taigi, kitą kartą geriau nežinoti tiesioginio vertimo. Antra, programose galima naudotis klavišų kombinacijomis (kurių, reikia pabrėžti Ā– apstu). Ir pamėginkite įsiminti, kad, norint nustatyti ženklus, reikia spausti K (kur kas lengviau, kai žinai, kad šia raide prasideda funkcijos Key Signature pavadinimas). Pradžioje gal kiek sunku įsiminti angliškus terminus, bet tai tik į naudą, be to, kur kas lengviau atsiminti žodžius ar jų junginius, nei pavienes raides. Dar pridursiu, kad prakutęs programų vartotojas beveik nesinaudoja meniu, o būtent minėtosiomis klavišų kombinacijomis.

Taigi, tą kartelį tiek, linkiu sėkmės!!!