Skaitymas iš lapo nėra jokia paslaptis.Viskas priklauso nuo to, kaip akys sugeba "ėsti" tekstą, o smegenys konvertuoti. Tai ypač priklauso ir nuo techninio pasiruošimo. Jei tiksliau - kaip gerai įsisavintos gamos ir arpeggio visose tonacijose. Muzika, kol ji tonali, iš esmės yra gamų ir standartinių akordų bei jų arpeggio fragmentų rinkinys. Įgudusi akis puikiai mato įprastų gamų ir t.t. atkarpas ir lengvai pastebi nedidelius pakeitimus - alteracijas. Kadangi gamos yra grojamos ne tik keliose dermėse, tačiau dar ir tercijomis (intervalais melodine prasme) bei kitokiais intervalais, įvairiomis ritminėmis grupėmis: po3,po4, po5 ir t.t., prieš tai gerai gerai įsisavinus mokomąją techninę medžiagą belieka akimis analizuoti ir įjungti "mechaninę dalį", kuri valdo instrumentą ir eina su "autopilotu" jau seniai žinomais takais. Iš esmės skaitymas iš lapo vyksta ne natomis, o tam tikromis matricomis. Kuo didesnė muzikanto patirtis, tuo daugiau naujame tekste randa jau "pažįstamų" vietų. Ypač tai pasakytina apie ritminius piešinius ir kitokius faktūrinius niuansus. Kiekvienas instrumentas turi savo specifiką. T.y. pirmiausiai grojama tam tikroje konkrečioje tesitūroje, kurioje įvairias kombinacijas patirtis nesunkiai dengia tam tikromis pirštuotėmis. Visa tai vainikuoja solfedžio: sugebėjimas suvokti melodinę liniją. Suprantama, intuicija taip pat labai svarbu, tačiau juo tvirtesnis pasiruošimas, tuo tiksliau intuicija prognozuoja muzikinius įvykius lape. Apie gitaristų galimybę vieną ir tą pačią natą paimti 24 ir daugiau būdų ir dėl to galutinai susipainioti - mitas ne daugiau. Paprasčiausiai daug neieškant grojama artimiausia nata artimiausiu pirštu. Jei apie tai nespėji pagalvoti - prasta reakcija, nes mažas įdirbis. Paradoksalu: mokiniai gamų nemėgsta, kratosi kaip velnias kryžiaus, o profai jas groja su malonumu, nes jau moka ir belieka kasdien truputį patobulinti, bo tobulybei ribų nėr.
Jei trumpiau ir be išvedžiojimų, norint skaityti iš lapo reikia turėti gerą techninį bagažą, o tai reiškia, kad reikia skirti kažkiek laiko ne tik skaitymo treniruotėms, tačiau ir trenažui: gamoms bei pratimams, kas paprasčiausiai yra tiesiog kasdienė muzikanto "profesinė higiena".
Taip, skaityti iš lapo nėra taip paprasta, tačiau ir nėra taip sudėtinga, kad būtų verta mistifikuoti. O čia ir vienas didelis skirtumas: akademiniame muzikantų paruošime tam skiriama labai daug dėmesio, ko labai kratosi savarankiškai bemuzikuojantys. Natos, tai pirmiausia universalus muzikinės informacijos perdavimo būdas. Reikia rimtų įgūdžių ne tik jas skaityti, tačiau, ne mažiau svarbu, ir rašyti. Taigi muzikinis raštingumas apskritai taip pat labai svarbus skaitymo iš lapo aspektas.