Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
|
AudioE, jaunatviškas ir labai optimistiškas tavo mąstymas, na belieka nuoširdžiai palinkėti sėkmės :)
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Mieli kolegos,
Nesu garso inžinierius, tačiau visada seku diskusijas šia tema, juolab kad mano paties produkto sėkmė didelia dalimi priklauso būtentn nuo to. Studijuoti užsienyje ar ne - kiekvieno pasirinkimas, tačiau šiame kontekste drįstu tvirtinti, jog dabar taip vadinama "garso inžinierija" visų pirma yra GARSO ESTETIKOS disciplina. Visa technika skirta tik gauti norimam rezultatui. Pagrindinė problema - koks garso suvokimo estetikos kriterijus, ko tu nori iš pulto ir ką apskritai nori išgirsti. Toliau - klausimas kaip to pasiekti. Laimiuz Wrote: ------------------------------------------------------- > > Dėl mokslų... kiekviena mokykla kelia savus > reikalavimus, bet, kaip kažkada minėjau, geras > garso inžinierius privalo: > > Puikiai išmanyti akustiką ir elektroakustiką; > Nusimanyti elektronikoje; > Nusimanyti elektrotechnikoje; > Groti bent vienu instrumentu; > Laisvai skaityti partitūrą; > Didelis privalumas, jei turi absoliučią klausą. > Iš esmės garso inžinerija savo galutinio rezultato prasme yra MUZIKINĖ DISCIPLINA. Reikalaujanti kiek įmanoma profesionalesnio muzikinio pasiruošimo (groti instrumentu+SKAITYTI PARTITŪRĄ). Profi garso inžinierius turėtų suvokti ne tik kaip galutiniame varijante turi skambėti rock/pop grupė, tačiau ir turėti supratimą kaip turėtų skambėti styginių kvartetas, kamerinis, simfoninis orkestras ar bigband'as. Tai yra išsilavinimo, bendro muzikinio išprusimo dalykai, kurie niekad nebus apibrėžiami tik techniškai. Iš savo pedagogo praktikos galiu pasakyti viena: - galima kiek nori kalbėti ir bandyti įvairiausias grojimo technologijų teorijas, tačiau instrumentas suskamba tik tada, kai pats pajunti garsą, suvoki, kokio garso nori. Garsas yra ne technologinio, bet estetinio kriterijaus dalykas. Suprantama, niekas nepakeis galimybės pamaigyti pačius moderniausius pultus, kurių Lietuvoje nėra (ir nebus), tačiau esmė tikriausiai ne tame, su kokią aparatūra sugebėčiau dirbti, o tame, ko noriu iš tos tech. virtuvės. Beje, garso pojūtis, garso estetika yra labai individualūs dalykai, kurių niekas negali išmokyti. Tai tiesiog žmogaus saqvybė, kuri, beje, lavinama sugeba stebėtinai keistis. Reziumuojant norėčiau visiems potencialiems garso režisieriams, kad ir kur jie bestudijuotų, palinkėti atrasti SAVO GARSĄ. Savo garso idealą ir jo siekti savo darbe. O toliau pasvarstykit ar reikia garso inžinieriui fizikos, aukštosios matematikos, muzikos teorijos ir istorijos... Jei tik sukinėti rankenėles - iš esmės lyg ir nieko nereikia..... |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
|
true.true
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Toks tada ir inzinierius. Jei nezinosi kokius fizikinius parametrus reikia slopinti ar pakelti, tai nelabai galesi buti specialistas. Klausa tik tavo pojuciu monitorius. Ausis gali noreti, bet negali padaryti. Tik zinios gali padaryti, kad ausis butu patenkinta. Manau suprasit siuos zodzius. Daugeliui cia sedinciu atrodo, jei jie sedes prie kieciausio pulto, tai jie ir bus kieciausi garso inzinieriai. Deja, ne pultai kuria ir ne kompai, o zmogus. Visa gelezis ir softas tik irankis palengvinantis igyvendinti siekius.
to: vytass Tu cia visai ne i tema pasisakei. Net is tavo foto matosi, kad ant saves pasisakei. Sekmes paciam suvalgyt tiek druskos, kad galetum pastovet salia profu. |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
AudioE Wrote:
------------------------------------------------------- > Toks tada ir inzinierius. Jei nezinosi kokius > fizikinius parametrus reikia slopinti ar pakelti, > tai nelabai galesi buti specialistas. Klausa tik > tavo pojuciu monitorius. Ausis gali noreti, bet > negali padaryti. Tik zinios gali padaryti, kad > ausis butu patenkinta. Manau suprasit siuos > zodzius. Daugeliui cia sedinciu atrodo, jei jie > sedes prie kieciausio pulto, tai jie ir bus > kieciausi garso inzinieriai. Deja, ne pultai kuria > ir ne kompai, o zmogus. Visa gelezis ir softas tik > irankis palengvinantis igyvendinti siekius. Pritariu. Geram darbui reikia ir gerų ausų, ir daug žinių. |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
|
Na nenoriai britai dirba tokius darbus, nes uz toki mokesti kazin ar imanoma pragyventi, cia nebent jei tai tavo papildomas darbas.
kosh Wrote: ------------------------------------------------------- > Siaip bent jau Londone gan nemazai darbu tokiu > kaip teismo procesu garsinimas, konferenciju > garsinimas ir pan. Nes patys britai kazkaip > nenoriai tokius darbus dirba ------------------------------ Have A Nice Day ------------------------------ |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Ziurint kokie tavo poreikiai :) Jei esi studentas manai pusantro tukstancio svaru per menesi uztenka :)
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Nebutinai garso inzinierius turi buti labai ispruses muzikoje (groti instrumentais, skaityti partituras .t.t) Daznai uztenka supratimo kaip turi buti:) Nemazai garsiu inzinieriu yra buve sakykim Dj'as, MC tai pazinima muzikini gavo per klausyma.
Tiesiog taip praktikoje yra kad garso inzinieriais tampa muzikantai uzsidirbe savo studija:), arba muzikantai prodiusuojantis save ar kita atlikeja. Atlikejui tapo patogu moketi elgits su pultu...atsiradus efectams ir pan. - mixavimas tapo dar viena menino ishraishka. Tai yra galimybe pratesti kurybini procesa.. Taip kad garso inzinieriuj - kaip tokiam specialistui visu svarbiausia yra gera galva (daznai plyktelejusi) oreintuota i fizika, organizuotumas, kruopstumas ir .t.t Esme yra ta isivaizduojama ar realu garsa atkurti duotom priemonem sakykim i CD ar kita laikmena Muzikinis ishprusimas ir skonis ateis su laiku priklausomai kokioje srityje dirbi.O gal ir neateis:) Pvz jeigu garsinsi "teismus ir konferencijas, nafika tau tos partituros") dazniausiai yra taip kad ta ideja skamba prodiuseriui, jis pasisamdo garso inzinieriu ir kartu dirba.....pvz DAvid gilmour - kaip atlikejas prodiuseris pasiimdavo garso inzinieriu ir darbuodavosi. Vienas kuria kitas padeda igyvendint uzmanymus ish technines puses. Muzikoje ishmanyt prodiuserio darbas, taip buna kad garso inzinieriai patys pradeda prodiusuot - sako geresnes babkes:) RIMAS>G siulo atrasti savo garsa.As manau kad reikai ne savo garsa rasti, o tiesiog pasirinkus tinkamas priemones padaryti gerai tvarkingai ish technines puses. Menas - ne inzinieriaus darbas, nepainiokim prodiuserio atlikejo su inzinierium, nors kiekvienoj srity yra meno:) Edited 2 time(s). Last edit at 08/07/2010 04:54AM by remrec. |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
remrec Wrote:
------------------------------------------------------- > Nebutinai garso inzinierius turi buti labai > ispruses muzikoje (groti instrumentais, skaityti > partituras .t.t) Daznai uztenka supratimo kaip > turi buti:) ---------- > > Taip kad garso inzinieriuj - kaip tokiam > specialistui visu svarbiausia yra gera galva > (daznai plyktelejusi) oreintuota i fizika, > organizuotumas, kruopstumas ir .t.t Esme yra ta > isivaizduojama ar realu garsa atkurti duotom > priemonem sakykim i CD ar kita laikmena > Muzikinis ishprusimas ir skonis ateis su laiku > priklausomai kokioje srityje dirbi.O gal ir > neateis:) ------------- > > RIMAS>G siulo atrasti savo garsa.As manau kad > reikai ne savo garsa rasti, o tiesiog pasirinkus > tinkamas priemones padaryti gerai tvarkingai ish > technines puses. Menas - ne inzinieriaus darbas, > nepainiokim prodiuserio atlikejo su inzinierium, > nors kiekvienoj srity yra meno:) ----------- Dar visai neseniai čia vyko karštos diskusijos, ar reikia muzikantui pažinti muzikos raštą. Dalis guldė galvą, kad to rašto nereikia apskritai, jis muzikantuti tik trukdo. Na, dar jei tabai... Šiuo atveju, kam garso inžinieriui išsilavinimas apskritai? Ypač muzikinis. Išsilavinimas yra tiesiog jau kitų sukauptos ir susistemintos patirties perėmimas. Tai nėra panacėja, tačiau išsilavinimas suteikia žmogui galimybes sužinoti bei patirti šiek tiek daugiau ir plačiau nei matai savo panosėje. Sisteminės žinios protingesnius tiesiog apsaugo nuo bereikalingo dviračio išradinėjimo iš naujo. Kiekvienas galvoja pagal savo "sugedimo laipsnį". Todėl vieniem muzika prasideda ir baigiasi trim gitaros akordais ar DJ pamiksavimu. Yra ir tokių, kurie pagaliau suvokia, kad į muzikos ir muzikavimo sąvoką patenka ne vien tik popsas. O šiaip jau labai įdomi mintis atsieti garso inžineriją nuo garso estetikos ir muzikavimo apskritai: - tiesiog pasirinkus tinkamas priemones padaryti gerai tvarkingai iš technines puses. O tai kas ta "techninė pusė"? Tik tvarkingai susukinėti rankenėles pagal instrukcijas? Nebūtina garso inžinieriui, kaip ir muzikantui, būti išprususiam. Gerai pagalvojus, daug ko galima gyvenime apskritai atsisakyti, pasiliekant minimumą tik vegetuoti ir tenkintis tuo, ką krapštai tik savo panosėje. |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Arba savo nosi krapstai prie pulto iki alkunes sukisdamas. :)
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Sutinku su Rimu G, kad zinojimas, mokejimas yra didziulis privalumas, tuo ir ishsiskiria inzinieriai, kad vienas gali daugiau nei kitas.Tuo ju kainos skiriasi:) Skiriasi ir ju daromi projektai ir klijentai.
Retai buna kada rimtas inzinierius dirba su visais muzikos stiliais, kas specializuojasi su akademine muzika, kas su popsu, kas rock, metal ir .t.t Pvz Pvz isidarbinsi i fonoteka pilnu etatu perrashines ish juostu kasechiu i siuolaikine laikmena ir ka...inzinieriaus darbas. Mane tie pavadinimai zudo manau turetu buti taip: [center]Prodiuseris[/center] [center]Inzinierius[/center] [center][center]Technikas[/center] coffee boy[/center] Visi turetu dirbt savo darba, kitaip manufakturu principas neveikia Edited 1 time(s). Last edit at 08/07/2010 02:42PM by remrec. |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Butent Produseris Inzinierius ir Technikas ir yra butini normaliam irasui, nebent tu esi tornmeisteris - tai yra prodiuseris ir inzinierius viename. Bet tokiu yra mazai... Be abejo jeigu pvz mes rasom simfonini orkestra tai irase dalyvauja produseris, kurio uzduotis yra klausyti ir girdeti. Ieskoti to savojo garso. Del to pvz akademineje muzikoje digirentai ir pavieniai artistai pasirenka tam tikra produseri, nes jie nori tam tirko garso. Kaip anskciau buvo su irasu firmom. Juk Decca orkestro garsas labai skiraisi pvz nuo Philips, nes jie naudojo tam skirtingas garso irasu technikas ir ieskojo to savojo garso. John Dunkerley atvaziaves pravest pora paskaitu mums pasakojo grynai su visom detalem kodel Decca irase vienaip o ne kitaip, kodel jie mikrafus state butent tokiu kampu ir tokiu atstumu. Ir visa ideja buvo sukurti ta Decca garsa, kuri vieni mega, kiti ne. Bet klausantis irasu , tu gali pasakyti kad tai Decca, ar panasu i Decca.
Kitas dalykas jeigu produseris dalyvauja irase, jis juk nekvarsa sau galvos del laidu, sujungimu, efekto grizimo, jis tik sako noreciau kazka sviesiau, tamsiau, sodriau. Arba noriu tu mirkafu daugiau, siu maziau... Cia klaida, ten klaida, ten sugojo ne kartu, reikia irasyt vel....Bet to produseris akademineje muzikoje svarbus beveik taip taip kaip ir dirigentas, nes nuo jo priklauso kaip irasas skambes, koki tures aspalvi, galvima sakyt ir energija ir estetika. Inzinierius visa tai padaro techniskai. Bet koks bebutu geras izninieriu, jeigu dirbama naujoje studijoje, geriau turet technika, kuris zino ta studija is pagrind ir gali bet kokia smulkmena pasalint per pora minuciu. Jeigu dirba komanda, aisku yra ir rezultatas. Tada jau ir irase nera ten kazkokiu tai klaidu. Bet tada ir iraso kokybe yra kitokia. Aisku svarbu turet produseri. Ka reiskia pvz tvarkingia irasyti orkestra? Kaip tai suprast? Galima pastatyt 2 mikrafonus ir tvarkingai isirasys. Kaip zodis tvarkingai apskritai asocijuojasi su muzika? Kai man mano muzikos mokytoja pasakydavo, tu pagrojai tvarkignai, tai reiksdavo tu pagrojai natas kurios yra parasytos... bet praktiskai nelabai ka daugiau galima ir pasakyt.... Tvarkingai tai lygu neidomiai.... Iragsinti konferencija ar teismini procesa galima ir butina tvarkingai... Bet irasyti akademine muzika nzn ....Pvz visi Lietuvos Simfoninio orkestro irasai is youtubo yra tvarkingi. Bet neidomus.... visi irasyti su ORTF, ir shure mikrafu ant solinio instrumento.... Skamba tvarkingai... bet ORTF su simfoniniu...kazkaip nuobodziai...nera erdves...ploksciai...solo instrumentas tai virs visko tai kazkoks visas sugzniuzdytas.... mikrafai naudojami geri, altikejai gerai, del sales nelabai zinau... kongresai.... o irasai nelabai idomus....visi vienodi...skamba sausai...orkestro garsas nelabai integruotas.... Kodel nepabando rasyt su Decca? Ar AB? Gal butu kiek geriau??? Issilavinimas inznieriui ir produseriui nesvarbu jis yra formalus ar neformalus yra butinas..... issilavinimas tai ne diplomas, o zinios.... O zinios yra butinos.... |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
|
kodėl nebando? taigi jiems eksperimentuoti neįdomu! ir patiems įrašinėtojams ir tų salių vadovams. jiems didžiausia vertybė - kad būtų atlikta ir niekas nedrumstų galvos.
bet geresnių įrašų paieškos [url=http://www.lessloss.com/drums-drums-drums-p-203.html?zenid=5j0v448sh18r7bb85qu98n6b93]vis dėlto vyksta[/url] :) |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
(IP Logged)
August 11, 2010 11:46AM
Atgaiva ausims :) Čia turbūt per Vilmanto tą super keitiklį rašė ;)
Ėėė ne, čia pasirodo elementoriškiausias RME Fireface 400 :( Edited 1 time(s). Last edit at 08/11/2010 11:49AM by Laimiuz. |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
(IP Logged)
August 11, 2010 11:54AM
Beje čia gera proga didžiai gerb. AudioE įvertinti kažkokio ten Litvino įrengtos patalpos akustiką :D
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Ja ja ja...
Nu gal, cia jau panasiau, nors irasas fortepijono padarytas LMTA (klausiau website pagal nuoroda) yra siek tiek left heavy, nezinau kaip cia lietuviskai issireikst. Nera jokios erdves, nera reverbo naturalaus. Su dviem mikrafonais sunku irasyti gerai fortepijona ypatingai toki repertuara kaip Sopenas... Bet vis del to truksta erdves, ir sodraus boso. Drums... Man atrodo visai gal ir neblogai, bet norisi daugiau detaliu. Gan grazus bendras garsas bet norisi kazkaip skaidresnio virsaus. Be to naudojant visur ir visada ta diska....nzn kazkaip stereo paveikslas siame irase grynai subyra, nes turi super kaire, ir super desine i skyle per viduri.... Man patinka kaip apraso mikrafonus, du 48 v powered Shoeps mic....ne kokie Shoeps mikrafai, bet kad 48V:) Man rodos cia MK2 is paveikslo. Beje ar jie bande irasyt kaip Straus Pocket kaip du mikrafai taip naudojami, bet tai veikia kaip omni mikrafas su cardiod, o ne tu omni... Bet cia zmones eksperementuoja... |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Beje, kazin ar cia jau tokia gera praktika irasinet ir klausytis toje pacioje patalpoje kur ir groja muzikantai. Aisku is bedos galima, bet juk nieko neisgirdi, bet to naudoja Grado, argi jos neatviros ausines??? Man atrodo sunku vienu metu irasinet, ir klausytis bugnu per ausines ir gyvai... Na nebent su sustojimais.... irasai...pasiklausai....
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
(IP Logged)
August 12, 2010 11:25AM
Niekas nesiklauso įrašo metu. Suderino, lygiai geri ir rašo. Klausymasis vyksta po įrašo. Nesuvedinėji gi on the fly. O dėl mikrų.. MK2 ten niekad nebuvo ir nebus. Ten naudota Choeps Colette su analoginiu preampu (tik nepamenu CMC5 ar CMC6).
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
|
tai čia apie pasiklausymą prieš rašant, kai reikia mikrofonams vietas rast. pats stumdai ir tuo pat metu klausai, o ką daryt :)
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
(IP Logged)
August 12, 2010 12:54PM
Na ten Giedrius su Liudu kartu dirbo, tai vienas klasuė, kitas stumdė :)
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Be kapsule Shoeps omni tai vis vien tikriausiai MK 2..Man atrodo nera kitokiu omni kapsuliu siam modeliui....
Cha ir jei turi Shoeps 4 omni mikrafus, ohoho cia jau gyvenimas prasideda... |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
(IP Logged)
August 12, 2010 06:16PM
Na matau vienoje nuotraukoje jie ir savadarbį keitiklį naudojo, o jei tai išties taip, tai tuomet nėr su kuo palyginti, nes to keitiklio parametrų nei vienas iš man žinomų toli gražu neveža :(
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Na taip, ju keitikliai parduodami po 3000 euru uz 2 kanalus.... neblogai....
O tai kazin ka tas kietiklis daro, juk jie vis vien ateina i RME. Gal tai vis delto mic preamp?? Kazkaip nelabai suprantu sio isdestymo, is to keitiklio eina baltas laidas panasus i SPDF i tascama tiesiogiai. Tai gal jie iraso i tascama? O kam kada RME and kompas? Gal tascamas tiesiog yra back up... |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
(IP Logged)
August 12, 2010 09:00PM
Tai aš ne apie tuos keitiklius. Jie pardavimui daro tik DAC'us, o šiaip turi padarę prototipą ADC. Keitiklyje prarandama labai nemažai informacijos, tad jei per šitą keitiklį rašyta, tai joks PrismSound'as net arti nestovėjęs :)
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
|
Tai cia kaip suprantu jie tam ir dvi poras naudoja. viena pora eina per ju gamybos superlaidus i samopalnus preamp/adc ir i tascama. O kita pora eina i rme ir i kompa. Ar ne taip? Ten aprasymas toks skurdokas..
---------------------- Have you ever heard? http://www.startfm.lt/ https://www.facebook.com/media/set/?set=a.174641382578273.33558.100000972361855&type=1&l=0afdbcb510 |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Bet tai is nuotraukos matosi kas visi 4 laidai ateina i ta keitikli, ir du XLR eina i RME paskui, o SPDF eina i tascama. O tas keitiklis is nuotraukos turi tik viena pasukama rankenele, tai tada vis vien iseina, kad viskas eina per ta keitikli....
Kazkas cia neaisku...:) |
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Tema truputėlį kitaip pakrypo. Gal grįškim į jai skirtas vėžes arba bent padiskutuokim apie technika kitoje temoje, kad būtų naudingiau visiems, norintiems sužinoti naujo apie egzaminus į garso inžinerija
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
(IP Logged)
August 13, 2010 03:17PM
Sorry :)-D
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
Tai taip ir gavosi kai vienas klause, o kitas stumde. Tai gal ir profesionalu LT mastu, tik kad nelabai skamba tie jusu bugnai :).
|
Re: Egzaminai stojant i garso inzinerija
|
|
O cia xebra vienu mikrofonu viska raso del to kad daugiau mikrofonu neturi ar kad bijo/tingi/nemoka suvedinet? bent jau normalia stereo pora naudotu ir tures realu signala vienam taske.
Nors gal cia koks mandras uzmanymas buvo.. Mano manymu zmogui norinciam dirbt su garsu reikia vienintelio dalyko - noro. Smalsumas ir uzsispyrimas labai gerai isugdo visa kita ko reikia. Dar pridekim salygas pazaisti su daiktais ir pora draugu galinciu patarti - ismoksi viska. Tik nereikia per anksti riest nosies ir pradet apie save gerai galvot. 90% audio inzinieriu, operatoriu, techniku pasaulyje neturi ausktojo issilavinimo pagal savo specialybe. |
Sorry, only registered users may post in this forum.
2017, Midiaudio, UAB