Laba diena,

Viską perskaičiau ir sakyčiau tai yra pirmas profesionalus dialogas/ginčas/tema šiame forume su labai nedaug nukrypimų, kurie visai gražiai įsipaišo į kontekstą. Leisiu sau pasisakyti, nes labai smagu ir malonu buvo skaityti. Iškart atsiprašau, kad ne viskas bus labai logiška.
Pirmas dalykas, kurį pastebėjau, kad tvyro lyg ir kažkoks minties ūkas, jog "rock" ritmo grupė ir garsistai eina išvien ir bando pakenkti orkestrui. Čia turbūt tokį įspūdį sudaro tai, kad garsistas ir ritmo grupės muzikantas be elektros yra niekas. Vienok, jei teisingai įsivaizduoju, ritmo grupės dominavimas privalo būti suvaldytas dar aranžuotojon ar kompozitoriaus juodraštyje. Čia iškart pastebėsiu, kad aranžuotojai bei kuriantys muzikantai Lietuvoje sunkiai susitvarko vien su ritmo grupe, ką jau kalbėti apie rašymą ritmo grupei IR orkestrui. Ir čia kalbu ne apie mėgėjus (padėk jiems Praamži), turiu galvoje Lietuvos klasikinės muzikos scenoje gerai žinomus žmones su aukštesniais už patį aukštį išsilavinimus.
Turbūt ne veltui sakoma, kad kartojimas yra mokslų motina (jei teisingai prisimenu). Kompozitorius ar aranžuotojas kartais prie kūrinio praleidžia iki kelių metų (na gerai, TV projektų atveju, gal ir mažiau), tada ilgą laiko tarpą tranko antausius dirigentui, kuris tiek pat laiko engia jau šimtąjį kartą grojančius muzikantus, kol išgauna visą kreatyvo grupę tenkinančius ppp ir fff. Generalinės repeticijos metu visi mano paminėti žmogiškieji elementai grosimą kūrinį žino skersai išilgai, bet generalinės repeticijos metu dažniausiai dar neaišku kas garsins visą šitą meną. Ateina koncerto diena - garso patikrai garso operatorius (ne režisierius!) turi tik 1.5 valandos. Kas tai yra palyginti su laiku, kurį atlikėjai praleido šifuodami kūrinį? Maža to, dėl organizatorių ir visų, finansinėje gradinėje esančių aukščiau už garso operatorių, asmenų bandymo sutaupyti, trūksta mikrofonų, neveikia kabeliai, pulto kanalai, o po sceną laksto ką tik garso režisūrą lmta baigę studenčiukai, ką tik apsigynę bakalauro darbą tema "7.1 taikymo perspektyvos ten kur nors...". O dar tas nuolatinis vėlavimas visko. Visi "močnesni" užrubežiniai projektai turi garso operatorių o ir režisierių jau nuo pirmų našių repeticijų. Jei pastarasis ir nemoka skaityti partitūros, tai per nesveiką repeticijų kiekį išmoksta bet kokio sudėtingumo kūrinius su visais niuansais, kurie įvyksta tarp aranžuotojo, dirgento ir orkestro. Koncerto metu jis žino, kaip kas turi skambėti ne todėl, kad baigė mokslus viena ar kita tematika, o dėl kartojimo. Tada dar paglavokim apie tai, kiek pastarasis garso operatorius gauna už savo darbą. Sakot finansai turi būti nesvarbu, o svarbu atlikti savo darbą gerai? Sutinku. Ir turbūt pas mus Lietuvoj šitas galioja labiau nei belekur kitur. Garso operatorius už kelis šimtus pats susikrauna aparatą, pats nuveža į vietą, viską iškrauna, sujungia, pataiso, kas neveikia, atsiveža, ką pamiršo arba ko nesudėjo už tai atsakingi asmenys, išklauso visų priekaištus, kokie Lietuvoj blogi garso operatoriai, tuo metu jau stato mikrofonus, išklauso keletą pamokų apie garsinimą iš tikrai nekompetetingų žmonių, tada pradeda garso patikrinimą nuo ritmo grupės, tuo visą orkestrą nuteikdamas galutinai prieš save patį, po patikrinimo išklauso pastabas ir papeikimus, dar pataiso kas neveikia, atgarsina koncertą "pagal save", nes jis tiesiog neturėjo gyvenime laiko išmokti skaityti partitūros, kaip kad orkestro dirigentas gyvenime neturėjo laiko išmokti teisingai suvynioti 15m ilgio xlr-xlr kabelį, ir išklauso praeinančių "žinovų" komentarus apie kaip jiems sėdint kažkur salės (atleiskit) šiknoj baubė žemi ir žemi viduriai... Na ir gale dar gauna pastabų iš dirigento ir aranžuotojo, kuriems salės šiknoj sėdėję "žinovai" sakė, kad...
Neseniai kalbėjau su vienu labai gerai žinomu klasikinės muzikos scenoje kompozitoriumi, kuris labai įdomiai pabylojo apie orkestrų koncertų filmavimų ir transliacijų skirtumus užsienyje ir Lietuvoje. Ir vėl gi pamatas buvo tas, kad Norvegijoj ar UK orkestro filmavimo REPETICIJOS vyksta paraleliai su orkestro repeticijom. O koncerto metu kiekvienas varganas operatorius atmintinai žino kada,ką ir kaip turės filmuoti. O kas pas mus? Humoro festivalis "Juokis" ir klasikinės muzikos koks grandiozinis koncertas būna nufilmuotas tuo pačiu stilium... Solistą smuikų krūvoj kamera suranda tik besibaigiant jo solo partijai, paskiau pasirodo, kad ten altas.
Minėjau importinį operatorių, kuris koncerto metu repeticijų dėka tiesiog žino, ką, kaip ir kada reiks filmuoti. Tuo tarpu OB van'e sėdi vaizdo OPERATORIUS ir (nepatikėsit) vaizdo REŽISIERIUS! Tai negi dabar to darbo OB van'e negali atlikti vienas žmogus? Nu negali, nes vienas valdo rankenas, o kitas valdo tą, kuris valdo rankenas. Režisierius žino, kaipnviskas turi atrodyti, operatorius žino, kaip padaryti, kad taip atrodytų, o operatoriai žino ten ką jiem reikia žinoti. Ir viskas tik dėl to, kad jie repetavo kartu kelias dienas, savaites ar gal mėnesius. Faktas, kad rezultatas su tiek žmonių dirbančių tik savo siaurą darbą bus puikus! Jei kažkas ir nesigaus, vistiek jis bus puikus. Tai klausimas, jei vaizdas turi savo montažo operatorių ir montažo REŽISIERIŲ, kodėl garsas visiems darbams susijusiems su garau dažnai turi vieną žmogų? Kodėl montažo operatoriui niekas nenumeta popieriaus su ranka (arba microsoft paint'u) nupieštais "story boardais" (paveiksliukais) ir nesitiki, kad jis viską atliks taip, kaip tikisi ten kas nors... Kodėl prieš muzikantą stovi dirigentas? Juk muzikantas turi partitūrą. Kodėl prieš dirigentą stovi kompozitorius ar aranžuotojas? Juk dirigentas turi partitūrą... Grįžtam prie montuotojo - todėl, kad žiūrėdamas į storyboardus, jis nematys, ką daro operatoriai ir negalės montuoti. Tad vėl gi kodėl garso operatorius (kad ir pirmą kartą pamatęs partitūrą) turi žinoti, kas, kaip ir kada turi skambėti? Negi jūs tikitės, kad jis suspės skaityti partitūrą (kas šiaip nėra jo pagrindinis užsiėmimas), suprasti, kad būgnai, bosas, sintezatorius, jonika ir dvi elektrinės gitaros NĖRA ritmo pagrindas, o tik prieskonis ar spalva, bei daryti efektingus su garsu susijusius sprendimus kelių šimtų mygtukų diapazone? Kitaip tariant, duokit man partitūrą (išmanantį) ir būtent tą koncertą išmanantį žmogų ir koncertas bus idealus. Arba padenkit man laiką, kurį praleisiu jūsų repeticijose, kaip, kad jį padengiat muzikantams, dirigentui ir kitiems, ir vėl gi - koncertas bus idealus - nesvarbu ar ten yra elektriniai instrumentai ar ne. Jei šalia bus žmogus, žinantis, kaip turi skambėti, aš padarysiu viską, kad skambėtų, taip, kaip jis sako, kad turi skambėti. Muzikantai ir dirigentas perteikia komzitoriaus darbą, garso operatorius perteikia, muzikantų, dirigento ir kompozitoriaus darbą. Jei negalit garso operatoriaus maximaliai informuoti apie savo viziją, padarykit jį įrankiu savo vizijai įgyvendinti. Viską visai supaprastinus - mano nuomone, kompozitorius ar arnažuotojas yra pirma ir labiausiai reikalinga persona šalia garso operatoriaus koncerto metu. Jei koncertas yra įgarsinamas arba dar ir transliuojamas, tai aranžuotojo ir kompozitoriaus darbas baigiasi po koncerto atlikus garso režisieriaus pareigas, o ne sėdinti pirmoj eilėj ir "jaudinantis" dėl savo kūrinio. Negaliu įsivaizduoti situacijos, kai žmogus, sudėjęs savo kūną ir kraują į muzikos kūrinį man sako: "būgnai ir bosas čia turimskambėti daug tyliau". O tuo tarpu aš tai ignoruoju ir palieku juos pirmam plane, nes mano "škola rokava".
Jau gal baigsiu svaičiojimus. Reikia eiti miegoti. Norėčiau tik, kad nepagalvotumėt, kad čia kalbėjau piktainar kaip nors neigiamai. Ar juolab adresavau vienus ar kitus teiginius konkretiem forumo ir šios diskusijos dalyviams. Kaip jau minėjau pradžioje, manau ši forumo tema yra viena iš labiausiai pro šiame tinkapyje, tad aš irgi stengiausi pasirodyti kiek galima pro. Gal ir nesigavo, kaip norėjau.
Reziumuočiau taip: jei kas antra išmatgrupė dabar turi savo prodiuserį ar garso operatorių-režisierių (žmogų, kuris žino, kaip ta grupė turi skambėti, kas kada ir kaip groja ir pan.), kodėl "prodiuserio" ar režisieriaus neturėtų turėti tokie rimti projektai, apie kuriuos čia šnekame? Kažkaip jau per vėlu, kad sugalvočiau gražų "sloganą" rašinio pabaigai, tad sakau taip - jei neturim pinigų ir laiko būti vieni su kitais nuo projekto pradžios iki galo, tai bendradarbiaukime bent finalinėj stadijoj ir rezultatas, tikiu, visus patenkins (žinoma, debilų yra visur ir nuo jų neišgelbės jau niekas). Geros savaitės visiems.