"Negyva" bet kuo "gyvesne" styginiu parija. Kaip..?

Dažniausia styginiai rašomi keturbalse faktūra: du balsai smuikų, altas ir violončelė. Penktas būna stryku grojamas kontrabosas, tačiau čia jau daugiau "simfonizuotoms" ir didesnės orkestro sudėties (su pūtikais) partitūroms. Tačiau tai labiau būdinga atvejams, kai naudojami gyvi instrumentai. Tiek, sakykim, kvartetas, tiek ir diesnė kamerinė styginių sudėtis. Toliau viskas priklauso nuo sumanymo. Jei yra Piano, Bass ir DrSet, galima puikiai apsieiti ir su dviem balsais, sakykim: sąlyginai violončelėmis ir smuikais, tačiau tokiai partitūrai reikia ir profesinio aranžuotojo meistriškumo ir gerų įgūdžių.
Turint "keturių styginių" standartą, realiai paprasčiausia viską išspręsti pedaline faktūra, grojant ir išdėstant siaurais akordais tris balsus maždaug nuo mažosios oktavos "fa - sol" iki antrosios oktavos "re-fa". Violončelė tokiu atveju grotų akordo pagrindinį garsą, jei vaizduotė nesufleruotų kitaip.
Naudojant VST, praktika rodo, visiškai pakaktų ir trijų balsų. atitnkamai: du groja minėtame diapazone harmoninių garsų pedalus, o violončelė akordo pagrindinį garsą. Atrenkamt natas strings partijai, paaiškės, kad nuo vieno iki kito garso galima padaryti ir kažkokią melodinę slinktį.

Apskritai, "stringą" geriausia įgroti ranka realiame laike. Jei to padaryti pačiam neišeina, galima paprašyti draugų pagalbos :) Tada bus aiškiau, kaip elgtis su vėluojančiu styginių semplų garsu. Kokios nors atakos korekcijos mažiau patyrusiam , kaip taisyklė, baigiasi "plastmasiniu" garsu.

Jei trumpai, tai tiek. O šiaip realus sprendimas visada priklauso nuo konkretaus gabalo, autoriaus mentaliteto ir techninių (pats groji ar ne) galimybių.

Sėkmės!