Sveiki, klausiu, kaip rašytojas, kadangi mano žinios muzikoje nėra gilios. Jei tektų organizuoti iškilmingus šokius, ką dar grotumėt be vienos valso? Kokias siuitas, serenadas? Ar dar kažką? („Gyvais“ akustiniais instrumentais)
Liksiu dėkingas. :-) |
JO, gyvais akustiniais... Tiesiog reikia pasitikėti tuo, ką samdomi muzikantai turi savo repertuare. Bandyti derinti ar transformuoti. Jei kalbėtume apie styginių kvartetą, tai jie savo repertuare būtinai turės kažkokios barokinės šokių muzikos. Kiek suprantu Lietuvos konjuktūrą, "gyvi akustiniai instrumentai" dažniausiai apibrėžia styginių kvartetą. Apskritai - repertuaras tai yra grojančiųjų galvos skausmas. Paprastai jie turi visko visoms reikiamoms progoms.Jei ateina chebra su saksu ir klavišu - čia jau kita kalba.
**Rimas G. |
Man būtent ir reikia žinoti kas yra tam jų repertuare?
|
Na tai grojikų ir reikia klausti. Pats pražūsi begalvodamas apie kažkokį savo parinktą repertuarą, nes reikės dar rasti natas arba užsakinėti aranžuotes, muzikantams ilgai bei nuobodžiai repetuoti... Reikia jiems tiesiai - šviesiai sakyti: man reikia to ir to, pvz. iškilmingų šokių. Iš kart klausimas: kokios epochos? Koks tos iškilmingos muzikos kontekstas. Ko reikia - stilizacijos ar autentikos ir t.t. Pagaliau nereikia ir negalima pirkti katės maiše. Arba paprašyti, kad duotų savo audio demo, arba tiesiog nueti į repeticiją. Tinka, susitariat - samdai. Jei ne - ieškai kitų. Jei tai Vilnius - profesionalių muzikantų pasiūla nemaža. Jei provincija, prisieis tenkintis tik tuo ką turi. Ir apskritai dar daug kas priklauso nuo piniginės storio.
**Rimas G. |
Neketinu nieko samdyti. Aš, kaip rašytojas, tiesiog ieškau informacijos. Nes noriu parašyti muzikantų, užsukusiu paryčiais į kavinę, dialogus. Parašyti įtikinamai. Pasidalinkite mintimis: „Apie ką ryte galėtu šnekėtis muzikantai, kažkur groję per naktį?“ (Emocijos, kartais dar suteikia jėgų.)
|
Apie viską, išskyrus muziką. Gal būt kartais susipliekti ir dėl neteisingai padalinto honoraro, tada būtinai apie kadaise nušvilptą iš panosės gerą"chaltūrą".
Apskritai, muzikantai taip pat žmonės, su skirtingu mentalitetu, išsilavinimu, poreikiais ir pomėgiais. Jiems būdingos visiems mirtingiesiems priskiriamos žemiškosios silpnybės bei nuodėmės. Jei muzikantas nėra visiškai nupušęs, paryčiais po "chaltūros" tikrai nediskutuos apie aukštas materijas ar politiką. Na, gal kartais apie tinkamai neįvertintą ir dėl to vystantį savo talentą, tačiau tai jau banalu :) **Rimas G. |