Gitaros solo harmonizavimas..???

Apie diezus bei bemolius.
Tai gana paprasta.
Į smulkmenas pernelyg nelendant,sutartinai laikoma, kad garsiaeilis, kuriuo derinamos fortepioninio tipo klaviatūros, nuo do iki do atitinka mažorinę dermę. Jos trigarsis "švarūs" do-mi-sol.
Jei lygiai taip pat skambantį mažorinės dermės garsiaeilį pabandytume pagroti baltais klavišais nuo FA, paaiškėtų, kad si kaip ir ne vietoje. Si pažeminus - viskas OK! Reiškia F - durui būdingas PAŽEMINTAS SI, o būtent pažeminimas ir užrašomas BEMOLIU. Ir tai teorine prasme negali būti la#, nes šiuo atveju la savo natūraliam pavidale lieka savo vietoje.
Jei mažorinį garsiaeilį rinksime nuo sol, paaiškės, kad reikia aukštinti fa. iš čia atsiranda fa# ir jokiu būdu ne solb.
Dermės su bemoliais, kurie ir rašomi prie rakto, vadinasi bemolinėmis, su diezais - diezinėmis.
Bemolinės: F, Bb, Eb, Ab, Db, Gb, Cb.
Diezinės: G, D, A, E, H, F#, C#.
Surašiau ženklų prie rakto didėjimo tvarka.
Taigi, bemolinėse gamose visi reikalingi pakeisti garsai ŽEMINAMI bemoliais, o diezinėse - AUKŠTINAMI diezais. Galimybė vieną ir tą patį garsą pavadinti keletu būdų vadinama ENHARMONIJA. Pvz. Fis-dur enharmoninė gama bus Ges-dur. Enharmonija netaikytina, kai kalbame apie gamos laipsnius (t.y. garsus gamos eilėje). Nes pvz. F dure reb reikš pažemintą šeštąjį laipsnį, o jam enharmoniškas do# - paaukštintą penktąjį, kas yra absoliučiai skirtingi dalykai. Tpodėl ir G-moll scale gali būti tik sib ir mib ir jokiu būdu ne a# ir d#.
Muzikos teorija ir visa notacija remiasi klasikiniu mažoro/minoro supratimu, todėl nereikia minoro painioti su blue scale, kuri gana panaši, nes naudojami "žemi" III ir VII laipsniai. Alteruojant blu scale visi garsai paprastai žeminami bemoliais, išskyrus IV laipsnį, kuris reikalui esant aukštinamas diezu.
Minoras visada sudaromas nuo VI mažorinės gamos laipsnio. Iš čia giminingų tonacijų poros: C-dur<>a-moll, F-dur<>d-moll, E-dur<>c#moll ir t.t..
Apie "H" ir "B".
Cifruotės sistema akademinėje ir džiazinėje/posinėje muzikoje kiek skiriasi.
Europiniame muzikos teorijos supratime garsiaeilis nuo la natos žymimas lotyniškos abėcėlės raidėmis ABCDEFG. Tačiau patogumo sumetimais buvo įvesti "patobulinimai" ir garsiaeilis imtas skaičiuoti nuo do. Tada išėjo CDEFGA, o si pavadinta sekančia dar nepanaudota raide - H. Tokiu būdu lyg ir likusi laisva "B" buvo priskirta si-bemoliui.
Tačiau džiazinėje/popsinėje notacijoje nusistovėjo garsiaeilio pavadinimai nuo la: ABCDEFG. Raidės reiškia natūralius, nealteruotus garsus. Lyg ir baltus klavišus klaviatūroje. Visiems juodiesiems priskiriami aukštinimo arba žeminimo žeklai - diezai ir bemoliai. Kadangi g-moll'yje II laipsnis yra pažemintas, tai ir rašoma Bb, tik jokiu būdu ne A#!, nes tai visiškai skirtingi dalykai: pažemintas III ir paaukštintas II gamos laipsniai. Jei to griežtai nesilaikyti iš muzikos teorijos liktų absoliuti nelogiška marmalynė. Todėl labai svarbu tinkamai ir teisingai naudoti terminologiją. Tada ir patys save, ir vienas kitą geriau suprasime.

**Rimas G.



Edited 1 time(s). Last edit at 03/16/2006 02:30PM by **Rimas G..