iskilo klausimelis. nuo kokio garso derina pianina? ir kamertonai buna ivairaus garso aukscio ar ne? tiesiog nesusidures.. o man idomu butu suzinoti.
|
"La" pirmos oktavos 442 Hz.
Nors muzikos teorija ir sako, kad la turi būti 440Hz, tačiau praktikoje taip seniai nebėra. **Rimas G. |
Va blyn, o aš galvoju, kodėl man vsti su farta disonuoja? Pasirodo, rupke, skiriasi dviem Hz :D
|
hm, siaip gan idomu, kodel atsirado toks nukrypimas? ant mano paveldeto kamertono uzrashyta La 440...
|
Čia ir mano išsilavinime spraga, bet, logiškai mąstant, tai turėtų būti susiję su vadinamu temperuotu derinimu. To žvėries esmė tokia, kad, derinant temperuotai, pvz, kvarta nėra gryna, o šiek tiek "tiuninguota" ir t.t. Suderinus grynais intervalais, netemperuotai, nebedera oktavos. Čia berods dar Bachas pasistengė sutvarkyti šį reikaliuką. **Rimas G pataisys mane, jei nusigrafomaninau... :)
Su pagarba, nerijozas |
Chebra, pushi gaudote....TV laida klausimelis.
Robertas |
440 ir temperacija neturi nieko bendro. Temperuoti (t.y. suderinti su specialiomis akustinėmis paklaidomis) fortepioną galima ir nuo bet klurio kito garso. La yra susitarimo dalykas.
Natūrali temperacija kiek skiriasi nuo fizikinio garso aukščio supratimo. Teoriškai stygą, oro stulpą ir pan. sutrumpinus per pusę turėtume gauti lygiai oktava aukščiau. Išeitų, kad antros oktavos la turėtų būti 220 Hz, o terčios 110Hz. Tačiau realiai "gyvuose" instrumentuose taip nėra. Egzistuoja taip vadinama "temperacijos paklaida". Garsiaeilis einant nuo la į kraštus nežymiai siaurėja tiek į viršų, tiek ir į apačią. T.y. oktava natūroje visada kiek siauresnė už "teorinę". Įdomu tai, kad kiekvienas derintojas turi savo temperavimo sistemą, kadangi kiekvienas girdi individualiai, o nuo to priklauso instrumento skambėjimo savybės. Taip pat ir pustonių atstumai nėra visiškai vienodi išreiškiant hercais. Todėl atsiranda tam tikroms tonacijoms būdingos spalvos. Ta prasme elektroniniai instrumentai skamba kiek nenatūraliai ir ne vien dėl sintetinio garso harmonikų savybių, bet ir dėl temperacijos. Jei klavišas groja semplais, jie jau būna susempliuoti reikiamoje temperscijos pozicijoje. Kodėl 442, o ne 440? Tai yra susiję su garso estetika. Truputį aukščiau derinamas instrumentas šviesiau skamba. Taigi, kas buvo priimtina Bacho laikais, pasirodė "per tamsu" mūsų dienomis, kai ypatingas dėmesys tenka ne tik melodiniam ar harmoniniam piešiniui, bet ir garso spalvai. O kartais tik pastarajai. Natūraliuose instrumentuose juk nėra rankenėlės aukštiems pridėti arba žemiems nuimti. Tiesa, amerikonai ir toliau laikosi 440, todėl pas juos pirktus pučiamuosius gana problematiška taikyti pas mus. **Rimas G. |
Ačiū, Rimai, dabar ir aš žinosiu!
|