realybe...

Muzika apskritai turi labai platų spektrą. Gaila, bet faktas, kad dažnas galvoja tik apie savo urvelį. Vienam tik transas - kitkas ne muzika, kitam duokit per visus galus roko dėl tos pačios priežasties, dar kitam..... Ką čia rypuoti apie sroves, kai net mūsų masinis popsas, deja, ne tame lygyje (su retom maloniom išimtim, kurios, irgi deja, tik paryškina bendrą skurdą), kokio norėtųsi. Ar kas nors pamąstėt, kodėl latviai kai kur prakuto? Taigi yra milijoninė Ryga. Milijoninio miesto gyvenimo logika ir galimybės kiek kitokie, nei 200.000 . O gi pusė latvijos gyvena būtent sostinėje. Ta prasme mes esame juodas kaimas su kaimiškom problemom ir valstietišku mentalitetu. Galit pradėt įrodinėt, kad yra gerų muzikantų ir Liepojoje, ir Ventspilyje, ir.... Taip, nesiginčiju, tačiau apie juos kas nors sužino tik po to, kai juos pripažįta Rygoje. Pas mus gi viskas orientuota į Kuršėnų, Vilkaviškio ar Rokiškio publiką, nes iš tų žmonelių reikia litą išsunkti. Jokios atsakomybės ir konkurencijos. Kas tą savaitę pirmas nuvažiavo - tas ir pasiėmė. Vargani grašiai - vargana muzika. Kad gimtų padorūs projektai, pirmiausia jie turi būti kam nors reikalingi. Ne tik pačiam sau. Lyginant su Ryga, net ir Vilnius beviltiškas kaimas. Na, bažnytkaimis. Net ir akademinės kultūros srityje (nors mūsų simfoniniai orkestrai - paradoksalu, bet tikrai kietesni) jie trim galvom aukščiau, nes milijoninio miesto kitas mentalitetas ir finansinės galimybės. Taigi, ko čia verkti dėl rock'o, jei jis tikrai mažai kam reikalingas. Baikeriu gali pabūti ir savaitgalį odą "išeiginę" užsitempęs. Rokui to negana. O dabar realiai pagalvokim, kaip atrodytų estas verkiantis, kad jo šaly krepšinis neturi jokių šansų, Lenkas besiraunantis plaukus, Kad jų miškuose drambliai nesiveisia, o tai norėtųsi.... Taigi, pažiūrėkim į viską blaiviai, neieškokim kaltų ir pasiraitokim rankoves kruvinam darbui kiekvienas savo srityje ar srovėje, kad nors kitos kartos užsinorėtų ko nors... pikantiško. Na, roko, pavyzdžiui...