Vangelis prieš kokį dešimtmetį buvo gana populiarus respektabilaus ir intelektualiu save laikančio jaunimo bei panašaus tipo publikos tarpe. Šiuo metu neteko girdėti, kad jis būtų labai populiarus. Taip, jis niekur nedingo. Dirba savo darbą, kuria sountrekus, leidžia albumus ir t.t. Smulkiau tuo nesidomėjau, nes nesu didelis jo kūrybos gerbėjas. Prašau atkreipti, gerb. PavArot, dėmesį: nesu gerbėjas anaiptol nereiškia, kad nepripažįstu apskritai. Jums leidus, tiesiog tai reiškia, kad pasaulyje yra daug MAN įdomesnės muzikos ir todėl iš esmės detaliai, pvz. kokios spalvos kojines jis mėgsta, niekada nesidomėjau. Galiu pratęsti sąrašą neturinčių oficialaus diplomo muzikantų sąrašą. Be The Beatles ir Rolling Stones narių ten atsirstų ir tokie korifėjai, kaip Chick Corea, F. Mercury, M. Jackson, L. Amstrong, Jamiroquy ir t.t.
Tačiau aš dar kartą iki užkimimo kartoju nesuvokiantiems ir nenorintiems suvokti mano pozicijos: net ir neturėdamas oficialaus muzikinio išsilavinimo sertifikato, kiekvienas, praleidžiantis dienas studijose ar su instrumentu, apskritai muzikoje, tą išsilavinimą gauna empyriškai, t.y. iš savo kruvinos patirties. Tačiau, tai ką jis sulesioja savarankiškai po kruopelytę, dažnai būna gana paviršutiniška informacija, kuri nėra visapusiškas muzikos pasaulio atspindys, o tuo pačiu ir profesinių žinių suma apskritai. To, ko pakanka vienoje siauroje stilistinėje srovėje, pasirodo katastrofiškai per maža žengus žingsnelį į šalį. Ɓsigijus naujos patirties ir žinių, sekantis žingsnis vėl bus panašus. Pagaliau po daugelio metų paaiškės, kad tai, ką rinkai ir kaupei po kruopelytę, tėra viso labo jau seniai nuvaikščiotų takų mnidymas: prieš tave čia jau būta!
Akademinis muzikinis išsilavinimas talento glušui nepadovanos, tačiau talentingam sutaupys daug laiko ir energijos visų pirma todėl, kad tai yra susisteminta informacija. Muzikinės kalbos baziniai elementai. Statybinė medžiaga kūrėjui, jei norite. Didelė dalis neakademinės muzikos pasaulio žmonių su nepasitikėjimu žiūri į muzikinį raštą, asocijuodami tai tik su simfonine, chorine muzika ir visokiom kitokiom baisybėm. Muzikinis raštas ir muzikinis raštingumas apskritai nėra tiesiogiai susijęs su pasirinkta muzikine stilistika. Tai yra tiesiog RAŠTAS, o tuo pačiu MUZIKINƋS KALBOS PAGRINDAS. Saviveikliškai išmokusiam teniso, specialistas iš kart pasakys apie elementarias profesines klaidas laikant raketę, smūgiuojant ir t.t. Padaryti karjerą neištaisius tų klaidų sunku, nes jos kliudo judėti toliau. Jų nedarantys turi realų šansą prieš jų neištaisiusius. Mokėti angliškai buitiniame lygyje, suprasti filimų dialogus ir skaityti laikraščius dar nereiškia, kad moki ta kalba rašyti. Kad raštas būtų suprantamas, turi rašyti taisyklingai. O kurti literatūrą nepakanka vien mokėti taisyklingai rašyti. Tačiau beraštis literatūros nesukurs. Geriausiu atveju pasakos anekdotus.
Kita vertus, kiekvieno asmeninis reikalas: gauti susistemintas žinias, ar atradinėti dviratį iš naujo.
Ko pasiekiau su savo "išsilavinimu"? Mano aplinka, arba žmonės kurie dirba toje srityje žino. Aš pats sau ne teisėjas. Tačiau net ir kūrybinės nesėkmės atveju man niekad nebuvo gėda dėl savo muzikinio neraštingumo.



**Rimas G.