Jubiliejine zinute Pro Audio forume

Mes perskaitėme 1000 žinučių, o 143 Dalius ištrynė, nes jose buvo apie vogtą softą. Nežinau, bet spėju, ir manau, kad iš dalies esu teisus. Tokia statistika rodytų, kad Tavo, Daliuk, pastangos keliant Lietuvos muzikinės šutvės sąmoningumą nenuėjo perniek. Dar neprošal būtų pakovoti ir už elementarų raštingumą, nes kai kurios žinutės dėl klaidų tik į 3 dieną, kaip tam žemaičiui, pasidaro įkandamos, bet čia jau bendro visų komunikuojančių virtualioje erdvėje išprusimo ir kultūros reikalas... Tačiau skaičius 143 rodytų, kad dar ne viskas padaryta. Dar yra, draugai, mūsų tarpe tokių draugų, kurie mums ne draugai!!!

Tai tiek baikų.

O jei rimčiau, tai, pratęsiant vogtą ir nevogtą temą (ar ji kada užsibaigs, po galais?), jaučiu ir aš tokį vieną širdagraužį.
Kažkada pirkau keletą zazų, pas Dalių Atari ST ir originalų Cubase 3, mat, vogtų tais laikais gal buvo, bet neieškojau. Neprisimenu, kiek tada sumokėjau, bet, kaip koncertuojančio kolektyvo nariui, ta suma neatrodė nei per didelė, nei nesąžininga. Pinigų su tuo Atari uždirbau nedaug, gal ir tikslo tiesioginio neturėjau. "Dividendai" parėjo per koncertus, kolektyvo skambesį, to užteko. Po šiai dienai drįstu pragyventi iš to, ko mokiausi.

Gi dabar kompiuteris + garso korta + Cubase SX kainuoja apie 10000. Sutinkate, kad tai nemažai?
O širdagraužis štai kur. Tarkim, mano dėdė iš Amerikos man jį nuperka, arba aš jį kantriai užsidirbu per laiką X.
Dabar paspėliokim, per kiek laiko šita "System10000" pasens morališkai, pradės nebepatenkinti klijentų, o dar greičiau - mano poreikių?
Va!!!
O su Atari dirbau 5 metus. Ir dar būčiau kiek pratraukęs...

Taip paskaičiavus, aš suprantu tuos 143 vaikinus, kurie laikas nuo laiko netiesiogiai šaukiasi pagalbos, nes nemato kitų būdų paskelbti pasauliui, kad ir jų kuriamą muziką yra verta išklausyti. O tam ją reikia kažkaip įrašyti.

Aš ir pats dar nežinau ką, bet kažką mums visiems kartu, laikinai padėjus į šalį ambicijas ir konkurenciją, reikėtų sugalvoti. Gal sušaukti kokią vietinės reikšmės konferenciją ar dar kaip kitaip susieiti prie svarbių žmonių stalo...

Labai dėkoju Daliukui už statinę, nuo kurios galiu šnekėti nekreipdamas dėmesio į tai, klauso manęs kas nors ar ne.

Visiems kitiems, kurie priskaitė iki šitos vietos - didelis ačiū už kantrybę ir sugaištą laiką skaitant. Kartais susikaupia ir norisi pasidalinti. Manau, kad ne man vienam.