problema

Na pirmiausia pasižiūrėkime kas yra Floating Point. Kuomet bitų rezoliucijos neužtenka išmatuotam taško lygiui aprašyti, sistema perkelia kablelį per vieną skaičių. Tarkim jei kodavimo metodas leidžia aprašyti dydį iki 10 (t. y. nuo 0 iki 9,99), o išmatuotas dydis yra tarkime 10,5, tai Floating Point numato galimybę perkelti kablelį ir aprašyti šį dydį kaip 0,105. Šiuo atveju dešimt kartų mažėja dinaminė rezoliucija, tačiau kam įdomus tuo metu skambantis garsas -52 dB lygyje, jei kažkas šalia kriokia +2 dB ? :) Taigi čia Floating Point veikimo mechanizmas. Steinberg produkcijoje jis numatytas 32 bitų rezoliucijoje, tad post procesingo metu užclipinti failą nepalikta jokių galimybių (arba reikia ypatingo talento). Kuomet išexportuojame tokį failą, jam suprasti reikalingi atitinkami algoritmai, kurie įdiegti pro audio softe. Jei bandyti tokį failą pasiversti su kokiu nors buitiniu softuku, jis paprasčiausiai nesupras kas čia per daiktas. Panašu, kad šiuo atveju taip ir nutiko.
Dėl skambesio kaitos - niekam nepaslaptis, kad Cubase iki tam tikros versijos 32 bit Floating Point Engine buvo tiesiog akiplėšiškas feikas (ko pasekoje daugelis užsienio aukštųjų mokyklų, ruošiančių pro audio specialistus, išbraukė Steinberg kompaniją iš patikimų gamintojų sąrašo). Kuomet Steinbergas susikooperavo su Yamaha, ši problema buvo rasta ir išeliminuota. Dabar su Steinbergo produkcija viskas gerai, tačiau tie, kas naudoja senesnę Cubase versiją, susiduria su keistu paradoksu, kuomet grojant realtime suvedimas skamba vienaip, o padarius MixDown skamba kitaip.

Oj gausiu spragilų nuo Daliaus :D