Iskilo toks klausimas apie keitiklius (AD/DA). Yra pultas, prie jo prijungtas microfonas, kuriame yra pastiprinimas,toliau kaip suprantu keitiklis i kuri signalas patenka is pulto ir toliau is keitiklio i kompiuteri? Ar as taip suprantu?
Tai yra nebereikalinga jokia garso korta? Paaiskinkit man durnam keitiklio naudojimo schema. |
(IP Logged)
March 22, 2011 11:19AM
Yra mikrofonas, jame nevyksta joks pastiprinimas, tiesiog sukuriamas silpnas signalas (dinaminiame). Toliau signalas keliauja į pultą, kuriame:
1. Jei pultas analoginis - signalas patenka į desimetrizavimo transformatorių (arba mikroschemą), tada į priešstiprintuvį, kuriame gali pasirinkti reikiamą signalo pastiprinimą, tada į tembrų bloką, tada į master sumatorių. 2. Jei pultas skaitmeninis - signalas patenka į desimetrizavimo transformatorių (arba mikroschemą), tada į priešstiprintuvį, kuriame gali pasirinkti reikiamą signalo pastiprinimą, tada į AD keitiklį. |
Jau paaiskejo, bet tesiam toliau. Tai kokia jungtimi jis jungiasi prie kompiuterio? Ir kas tas po velniu word clock?
O ne paprasciau gaunasi garso korta su geresniais keitikliais ir i ja tiesiogiai jungiamas garso signalas nei per pulta? Gi taip maziau triuksmu galima pagauti. Bet tikriausiai as kazko nekertu. Atleiskit. |
Nu Laimi, skelk dabar jau:)
|
,,,Nu Laimi, skelk dabar jau,,,
buk ramus! laimiuz patirazavo absurdus apie kabeliu "skambesi",papus haiendines miglos ir apie wordcloka.toks jo uzsiemimas-sneketi bet ka,manant,kad aplink vieni idiotai. |
(IP Logged)
March 22, 2011 10:12PM
vytti, viską tu kerti teisingai :) Bėda tik tame, kad pigioje išorinėje garso kortoje preamp'ai stovi prastesni nei vidutinės klasės mikšeryje, keitikliai juo labiau. Kokia jungtimi korta prisijungia prie kompiuterio, priklauso nuo jos modelio. Gali būti USB, gali būti FireWire ar tiesiog korta pati statosi į PCI lizdą. Pultas (jei analaoginis), tai jokia jungtimi nesijungia prie kompo, net tokios galimybės neturi, o jei skaitmeninis, tai gali turėti aibę visokiausių protokolų (ADAT, TDIF, MADI ir t.t.) tik jie nei vienas tiesiogiai į kompą nesipučia. Privalo būti kažkokia garso korta, kuri šiuos signalus priima ir paverčia kompui suprantama kalba :)
Jei kalbėti apie wordclock, tai šis reikalas skirtas visiems studijos įrenginiams sinchronizuoti tarpusavyje. Kuomet vienas įrenginys atiduoda informaciją (groja), o kitas priiminėja (įrašinėja), jie keičiasi nemažu kiekiu informacijos, tačiau kad viskas vyktų sklandžiai, grojantysis įrenginys įrašančiam sako, kada reikia įrašyti tą gautą skaičių, taigi wordclock'as ir sako - dabar, dabar, dabar... Tokiu būdu visi studijos įrengimai susisinchronizuoja ir dirba į taktą. Apie jitterį nepasakoju, nes turbūt dar per anksti :) |
Laimiuz Wrote:
------------------------------------------------------- > Apie jitterį nepasakoju, nes turbūt dar per > anksti :) jam gal per anksti, o man visai idomu butu apie jitterio praktine reiksme audio pasaulyje isgirst. jei tamstai nesunku. |
Taip apie jitterį ir man įdomu būtų aiškiau jei būtų papasakota. Kažkada mačiau buvo puse lupų užsiminta bet nelabai pagavau ir vis dar nesuprantu kas vyksta kai tas jitteris girdimas.
|
(IP Logged)
March 23, 2011 09:53PM
Kad jau taip... :)
Esmė tame, kad tas synchro singalas, pasakantis įrenginiu "kada" yra gan greitas (priklauso nuo sampliavimo dažnio) ir klausantis įrenginys nevisuomet spėja susigaudyti kada jam ateina ta komanda "kada" :) Šis sinchro signalo plaukiojimas ir vadinamas Jitter. Vaizdžiai kalbant, jei įsivaizduotume analoginę sinusoidę, paverstą į skaitmeninę, tai išsidinę pastarąją matytume, kad ji sudaryta iš vienodo ilgio laiptelių, kylančių tai aukštyn tai žemyn (kaip ir analoginėje sinusoidėje). Tai va jitteris yra tuomet, kuomet tie laipteliai pasidaro nebevienodo ilgio. Kuomet atsirado skaitmeninis perdavimas, niekas į tą sinchro signalo plaukiojimą dėmesio nekreipė, tačiau po kiek laiko pastebėjo, kad grojant CD per vieną įrangą jis skamba geriau, per kitą prasčiau, nors pagal visus elektrinius parametrus to būti neturėtų. Tada ir pradėta ieškoti sliekų, paieškas vainikavo jitterio suradimas. Klausant kokybišką įrašą per gerus monitorius jitterį galima nesunkiai išgirsti - jei jo daug, įraše atsiranda metalinis prieskambis. Visuose Yamaha skaitmeniniuiose pultuose tai labai gerai girdis. Kaip žmogus gali girdėti jitterį, lieka viena iš paslapčių, nes įgudusi ausis jitterį pradeda girdėti nuo 18 mikrosekundžių, o tai yra 18 Mhz. Kokiu būdu žmogus girdi šiuos pasikeitimus, lieka paslaptimi, nes pasak AKAI atliktų tyrimų, žmogus negirdi virš 25 kHz, medicina teigia, kad negirdi virš 20 kHz. Pradžiai būtų tiek. Apie jitterio slopinimo būdus rekomenduoju pasiskaityti čia - http://www.lessloss.com/page.html?id=44 |
Tai kad išdidinę diskretizuotą sinusoidę jokių laiptukų nepamatytume :D matytume tik taškus, t.y. matavimų atskaitas verčiant sinusą iš analoginio į skaitmeninį :) na čia tik šiaip kabinėjuosi prie žodžių o šiaip esmė tai aiški :)
|
hmz, kodel taskus? juk sinusoide kinta laike, tai jei tam tikra laiko tarpa buna tam tikras nuskaitytas lygis, tai ir gaunas laiptuota sinusoide.
Nors paziurejau dabar Audacity, tai tikrai rodo taskus, kurie sujungi bruksneliais, bet esmes tai nekeicia, tas kreivas bruksnelis dar blogiau atspindi tikra pokiti, nei laipteliai.. ---------------------- Have you ever heard? http://www.startfm.lt/ https://www.facebook.com/media/set/?set=a.174641382578273.33558.100000972361855&type=1&l=0afdbcb510 |
Keitiklis taip ir dirba, kad kas tam tikra laiko tarpa priklausomai nuo diskretizavimo dažnio pamatuoja kokia įtampa įėjime ir padeda atitinkamai taškelį, tada laukia kol praeis tas pats laiko tarpas ir vėl pamatuoja įtampą, deda antrą taškelį ir t.t. todėl ir gaunami taškai, tik kai normaliai signalas atvaizduojamas tai tie taškai būna išsidėstę taip tankiai, kad nesimato jokių tarpelių.
|
Idomu kur deda ta taskeli?
|
padeda dvidesimt keturis bitus kazkur harde, jei irasineji garsa normaliomis salygomis.
|
,,,matytume, kad ji sudaryta iš vienodo ilgio laiptelių, kylančių tai aukštyn tai žemyn (kaip ir analoginėje sinusoidėje).,,,
analogineje sinusoideje laipteliu nera ,,,jitterį galima nesunkiai išgirsti - jei jo daug,,, jiterio nebuna daug-jis arba didelis ,arba mazas ,,,nuo 18 mikrosekundžių, o tai yra 18 Mhz.,,, 18 mikrosekundziu yra apie 55,6 kHz daznio vieno periodo trukme.jiterio mikrosekundes ir zmogaus girdimi kilohercai-nieko bendro.jiteris girdimas del kitu priezasciu |
,,,
|
papasakok savo versija, ivanovai. neiginiu neuztenka, cia susirinke zmones ziniom dalintis.
|
Gal, kolegos, visgi, nesugriaukite šitos gijos (t.e. nenukrypkite nuo temos) - apie jitterį susikurkite atskirą giją, ok?
Vytti - mintį matau pradedi suprasti. Taip, mažoje įrašų sistemoje mikšerinis pultas nebūtinas, jei garso korta yra "all-in-one" tipo - t.y. su mikrofoniniais preampais. O dėl kokybės - didelių stebūklų nebūna: jei garso korta pigi (ir/ar jei mikšeris pigus) - tai mikrofoninių preampų tiek viename tiek kitame kokybė nebus labai aukšta. Nors ką reiškia "nelabai aukšta/vidutinė/labai aukšta" - nėra lengva nusakyti. Bet čia jau rizika irgi nusidiskutuoti į šoną (ir į pievas) ;) Dalius |
,,,papasakok savo versija,,,
versijos buna,kai pasakojama apie alubaryje sudauzyta snuki.elektronika ne versiju mokslas ,,,neiginiu neuztenka,,, nieko neneigiu.teigiu,kad laimiuz eilini karta desto paistalus. pvz.: 18 mikrosekundziu yra 18 megahercu.tai gal 18 litru? |
,,,kad grojant CD per vieną įrangą jis skamba geriau, per kitą prasčiau, nors [u]pagal visus elektrinius parametrus to būti neturėtų[/u],,,
Labai keista, kad šitas teiginys praslydo, pro ivanivanov. Jau vien CD grotuvų gamintojų oficialiai deklaruojami elektriniai parametrai yra labai skirtingi. Todėl praktiškai neįmanoma, kad du skirtingi grotuvai turintys skirtingus parametrus, skirtingus vidinius komponentus, grotų vienodai. Tas pats yra ir su keitikliais (CD grotuvai, tarp kitko, irgi turi keitiklius), vieni tikslesni, kiti ne. Reikia žiūrėti, ką deklaruoja keitiklių gamintojai. Rimtesni audio interfeisų (garso plokščių, ūkiškai tariant) gamintojai neslepia, o didžiuojasi pranešdami, kokie būtent keitikliai tame įrenginyje stovi. Bet pagal poną Laimiuz, cituoju, "to būti neturėtų". --- Ein bisschen funk abgeben |
Labai dekui uz atsakymus. Pradejau gaudytis.
|
(IP Logged)
March 25, 2011 10:11AM
Aurelijus. Kalbėjau apie du identiškus daiktus. O kad išgristi skirtumą, tai tiesiog pasistatyk ant CD playerio namuose ar darbe sunkią krištolinę vazą ar saldaininę. Manau skirtumą išgirsi :)
|
Laimiuz Wrote:
------------------------------------------------------- > Aurelijus. Kalbėjau apie du identiškus daiktus. O > kad išgristi skirtumą, tai tiesiog pasistatyk ant > CD playerio namuose ar darbe sunkią krištolinę > vazą ar saldaininę. Manau skirtumą išgirsi :) Su visa pagarba, Laimiuz, tikriausiai, dėl to ir "praslydo" tas teiginys pro ivanivanov ;). O man iš šito sakinio labai aišku, kad kalba apie [i]vienokius[/i] ir [i]kitokius[/i] daiktus :) ,,,kad grojant CD per [i]vieną įrangą[/i] jis skamba geriau, per [i]kitą[/i] prasčiau,,, Todėl negalėjau suprasti, kad kalba buvo apie du identiškus daiktus. Siūlyčiau kitą kartą rašyti konkrečiau, kad nekiltų abejonių. Vietoje "viena įranga" ir "kita įranga" -> "dvi identiškos įrangos", manau bus aiškiau visiems, ne tik ivanivanov ;) --- Ein bisschen funk abgeben |
(IP Logged)
March 25, 2011 10:48AM
ačiū, atkreipsiu dėmesį ;)
|