Paaishkinkit ka

Nesu gitaristas, tačiau visų instrumentų pirkimo logika panaši: patikimiausia yra originali (ne analogai) konkrečios gerai užsirekomendavusios firmos produkcija. Tuomet, nors ir "primoki" už vardą, daugiausia šansų patikimumui ir kokybei. Visų analogų panašumas prasideda nuo dizaino nulaižymo. O tai, ko plika akis iš pirmo žvilgsnio nemato, dažniausiai būna padaryta pigiausiom medžiagom ir sąnaudom, o išlenda po kažkelių savaičių. Esu matęs daugybę saksofonų "pagal Selmer", trombonų "pagal King", fleitų "pagal Heyness", kurie blizga gražiau už originalus, tačiau neįmanoma normaliai nieko pagroti. Ir dar galioja sena taisyklė: NE TOKS AŠ BAGOTAS, KAD PIGIAI PIRKČIAU. Taigi, racionaliau rinktis patikimo gamintojo paprastesnį (o tuo pačiu ir pigesnį) modelį, nei analogą su visais navarotais.
Aišku, neturiu galvoje naujai į rinką ateinančių ambicingų gamintojų, kurie sąmoningai truputį dempinguoja, tačiau tai loterija.
Ir dar: "klasikinio" gamintojo instrumentai paprastai gerai tarnauja net ir visiškai nudrožti. Va čia ir medžiagų kokybė atsiskleidžia. Muzikantas tai ne vaikas, kuriam mašinėlė po trijų dienų nusibodo. Instrumentas juk daiktas, kurį tarkuosi kasdien. Ar verta pirkti tokį, kurį suvarysi per metus?

Linkiu nusipirkti visais atžvilgiais gerą instrumentą!

**Rimas G.