Re: Alio
|
|
Eina skirsniop,gitara nepimpaluota,bet ėmikliai tai visiškai kairieji.
|
Re: Alio
|
Smagu buvo paskaityti:). Pagarba diskusijos dalyviams(tu)
|
Re: Alio
|
Man taip pat parūpo kažkada klausimas dėl "fanaro". Visame pasaulyje, arba bent jau kalbančiame angliškai, šis ženklas vadinamas coda. Siūlau ir apsistoti prie to. :)
Dėl aranžuotojų, tai problema, sakyčiau glūdi giliai ir kuo toliau, tuo labiau ji ryškės. Mat muzikos akademijoje, vieninetelėje, kuri turi privilegiją ruošti jaunuosius kompozitorius, instrumentuotės (orkestruotės) disciplina yra gana paviršutiniška. (Maždaug studentas tegul pats pasiima knygas ir pasiskaito, o aš ateisiu atlyginimą pasiimti)Todėl yra nenuostabu,kad jaunieji kompozitoriai nelabai žino orkestrinės specifikos. Orkestrinius kūrinius rašo, bet jie nėra aukščiausio pilotažo orkestruotės pavyzdžiai. Orkestrui labai puikiai rašo vyresnės kartos kompozitoriai, kurie turėjo galimybę studijuoti pas E. Balsį. Išmokti orkestruotės meno neužtenka vien tik su natografine programa paspausti arrange mygtuką :) |
Re: Alio
|
Yra ir dar vienas niuansas, susijęs su aranžuotėmis. Man teko ne kartą girdėti, kaip skamba orkestrui "aranžuotas" kūrinys, kuris viens prie vieno yra perkeltas nuo fortepijoninės kūrinio versijos. Tai dažniausiai būna dainųšventiniai ir pan masinių renginių kūriniai, kur orkestras atlieka akompanuojančio vaidmenį. Yra neprofesionalų kompozitorių, kurie parašo dainas su svingo prieskoniu, bet natose tai ten visiška nesąmonė, kuri ritmiškai niekaip į svingą neįsipaišo. Ir kuomet aranžuotojas visą tą šedevrą tiesiogiai perkelia orkestrui, tai gaunasi ypatingo grožio ir diletantizmo aukščiausios apraiškos kūrinys.Ir tuomet neaišku, ką kaltinti, kai gaunasi nei šyz nei taz. Gal čia pinigų klausimas? Jei už du šimtus - tai tiesiogiai, jei už daugiau - tai geriau :D Sorry, jei ką nors įžeidžiau savo pasisakymu. Bet siūlau pabandyti profesionaliau atlikti savo darbus, kad ir atlikėjams būtų malonumas ir klausytojams nuo to "kaifas" :)
|
Re: Alio
|
Jau kad pradėjau rašyt, tai dar vieną aspektą aptarsiu. Yra du skirtingi dalykai: Instrumentuotė ir orkestruotė. Intrumentuotė tai yra tiesioginis esamos partitūros perkėlimas kitai sudėčiai. (Tarkim nuo fortepijono į styg. kvartetą ir pan..) O orkestruotė yra kūrybinis darbas, kur reikalinga kompetencija. Ji paprastai skiriasi nuo originalo savo muzikiniu sprendimu. Lyg girdi tą patį, bet yra dar daug pridėta aranžuotojo spalvų, melodijų ir pan., kurios praturtina kūrinį. Jau nusibodau, turbūt :D Geros dienos visiems, kas skaitė :)
|
Re: Alio
|
Na, kur jau iškęsiu, neįkišęs trigrašio :)
Jei jau apie "instrumentuotės (orkestruotės)" discipliną, tai turiu prisipažinti, kad ir pats šioje srityje mokytojauju. Tiesa, ne kompozitoriams :) Taip, tai didesne dalimi praeinama visiškai paviršutiniškai. Ir dėl keletos objektyvių priežasčių. Dėl motyvacijos - ai, man visvien to nereikės. Tarsi negaliotų argumentas, kad tiesiog tai gilesnio muzikos pažinimo ir suvokimo galimybė. Pagaliau tai labai imlus, ypač nepatyrusiems, darbo sąnaudoms dalykas, retai teatnešantis satisfakciją. Kita priežastis - praktiškai nėra galimybių patikrinti savo "produktą" gyvai. Visų pirma todėl, kad mokomasis mokymo įstaigos orkestras, jei jis toks yra, fiziškai nepajėgus visko surepetuoti ir atlikti. Dar ir dėl to, kad aranžuotė yra "pagalbinė" disciplina tiek komponuojantiems, tiek ir bandantiems išmokti diriguoti. Vienas mano studentų baigiamiesiems egzaminams buvo puč. orkestrui suaranžavęs, beje, tikrai kokybiškai, Berliozo "Eitynes į kartuves" iš Fantastinės simfonijos. Kitas - keletą numerių iš Musorgskio "Parodos paveikslėlių". Rezultatas - dėl laiko stokos praktiškai laaabai sunku orkestrą normaliai paruošti egzaminui. O jei absolventų ne du ir ne trys, egzaminas tiesiog žiauriai ištinsta laike. Tiesa, po to tokių ambicingų studentų ir nebeturėjau, tačiau katedroje buvo prieita nuomonės: jokių stambių kūrinių baigiamiesiems. O šiuo metu apskritai tą studentų saujelę vargu bau ar galima pavadinti puč. orkestru - apskritai nėra sudėties. Styginių "orkestras" 3 smuikai ir viena violončelė... Su malonumu dirbu neskaičiuodamas laiko su žmonėms, kuriems nors šiek tiek reikia mano patirties ir žinių, tačiau tokių praktiškai jau senokai nebesutinku :) O, sakykim, džiazo katedroje kažkam trūksta valandų, kad badu nenumirtų, tai mano paslaugos tampa nebereikalingomis grynai dėl "švogeriškų" motyvų. Tai va, taip išeina, kad vieni vaizduoja, kad mokosi... Jei apie orkestrinės specifikos pažinimą, tai atskira kalba. Kaip galima pažinti specifiką "nepačiupinėjus gyvai"? T.y. nepažinus visų procesų bei niuansų iš vidaus? Suprantama, geriausia pažintis - pačiam pabūti orkestrantu. Visi Rimskiai-Korsakovai, Pistonai ir t.t. tėra tik lektūra, kuri vargu ar gali atnešti apčiuopiamos naudos, išskyrus instrumentų tesitūrų lenteles. Instrumentuotės disciplina čia nepadės, jei žmonės patys nesidomės instrumentarijumi, kas su kuo valgoma ir koks kiekvieno instrumento charakteris bei realios galimybės. Ir apskritai, kompozitoriais, aranžuotojais instrumentuotojais yra tampama, o ne išmokstama. Tiesiog ateina laikas, kai pajunti, kad gali šį tą nuveikti. Arba ne. Kaip ir ne kiekvienas "lankęs krepšinį" moka jį žaisti iš tikrųjų :) Sorry, bet tikrai nemanau, kas gerb. a.a. E. Balsys galėjo išmokyti aranžavimo. Geriausiu atveju galėjo paskatinti giliau domėtis, nurodyti klaidas. Tiesiog tuo metu mokėsi kita karta, buvo kiti kriterijai, kitokia motyvacija. Nenorėčiau sutikti ir su terminologija. [i]Instrumentavimas[/i] ir [i]orkestravimas[/i] faktiškai yra tas pats. Net ir žodyne [b]Orchestration[/b] atitikmuo ir yra [i]Orkestravimas, instrumentavimas[/i]. [i]Instrumentavimą[/i] galima būtų suprasti, kaip klavyro išskaidymą balsais tam tikriems instrumentams. Šiuo atveju [i]orkestravimas[/i] būtų - tą patį darant būtent orkestrui. Rusų laikais viskas buvo vadinama "instrumentovka" ir "orkestrovka". Kiti terminai nebuvo pripažįstami. Plačiaja prasme kūrinio pritaikymą, perdirbimą, suinstrumentavimą pasaulyje paprastai vadina [color=#FF0000][b]arrangement[/b][/color], ką lietuviškai ištartume [b]aranžuotė, aranžavimas[/b]. Į šį terminą telpa viskas. O šio baro juodadarbiai tiesiog vadinami [i]aranžuotojais[/i]. Jums leidus, prie jų priskirčiau ir Jūsų nuolankų tarną :) Gal "superduperultrapatrijotams" lituanistams ir jiems prijaučiantiems toks terminas ir ėda kepenis, tačiau tai kur kas tikslesnis ir civilizuotesnis apibūdinimas, is sovietmečiu bei Čaikovskio konservatorijos karinių dirigentų fakultetu mažiau kvepia. Jei apie partitūrų skambesį ir stilistiką, galiu pasakyti tik paprastą tiesą: kiekvienas žanras ir stilistinė atmaina turi savo muzikinę kalbą ir atributiką. Kitaip tariant, nesims gi vertėjas versti iš kalbos, kurios pats nesupranta. Na, zulusų kalba gal ir gražiai akustiškai skamba, tačiau apie ką dainuojama, supranta tik patys zulusai. Todėl "akademikai" neturėtų lįsti prie folko jo neišstudijavę, kaip ir prie swingo jį girdėję tik per radiją. Lygiai kaip "folkistai" prie kitų muzikos rūšių. Arba jazzmenai taipogi. Kitaip rezultatas - profanacija, kiek besuoktum apie "sintezes", "kūrybinius eksperimentus" ir panašius vėjus. Tačiau ne visiems pakanka sąžinės ir supratimo. Dažnai pažįstantiems natas žmonėms atrodo, kad popsas - nėra paprasčiau. Kiekvienas gali aranžuoti ir t.t. tačiau tai taip pat savarankiška muzikos kalba, kurios reikia išmokti. Ne iš nuogirdų, o praktiškai. Pamenu vieną kompozitorių, kuris savo laiku pasišovė visiems parodyti, kaip iš tikrųjų reikia rašyti pop dainas ir kaip "pakelti" RTV orkestro "lygį". Spėkit, kas iš to išėjo? Atspėjot :) Ir patys žinote kodėl. |
Re: Alio
|
Oo, malonu ir Rajmi matyt siame forume. Beje girdejau Kaune labai grazia Rajmio aranzuote pucamuju orkestrui.
Is tikruju, butu gal net tikslinga uzvesti nauja tema apie aranzuotes pvz. masiniams renginiams, tokiems, kaip Dainu sventes. Cia yra labai sudetinga situacija, reikalaujanti didelio jautrumo ir isiklausymo. Kiek kartu teko nudegti paciam, ar matyti nudegant kitus, kai problema ne pacioje orkestruoteje, o tame, kad nesugebama gerai ivertinti uzsakovo noru ir aplinkybiu. Teko, girdeti tiesiog zuvanciu, bet labai geru kuriniu, kuriu subtiluma uzgoze visoki snaresiai, pokalbiai ir t.t. Kazkada teko surinkineti "Velnio nuotakos" partitura. Kaip buvo gaila, kai klausytojai Vingio parke kazka girdeti pradejo nuo kokio 27 takto. Mat, kurinys prasideda nuo arfos!!! (p.s. tada aptarnaujantis garso personalas nebuvo miegojes beveik 4-ias naktis, daug renginiu Lietuvoje buvo tuo metu...). 1. Gal man nepasiseke, bet Lietuvoje, gyvenime dar negirdejau LAUKO salygomis bent padoriai igarsinto orkestro (isskyrus kai buvo atvaziave uzsienieciai-Scorpions). Parodykite Lietuvoje igarsintoja, kuris moketu "skaityti" partitura ar bent pazintu natas (zinau, kad yra kelios isimtys).Dazniausiai prie garsistu reikia sodinti "prievaizda", kuris sakytu kada koks instrumentas, ju grupe ar pan groja. Del sios priezasties patyre aranzuotojai dubliuoja ("grubim sposobom") visa muzikine medziaga-gal bent vienas instrumentas ar ju grupe bus tuo metu eteryje. Atvaziuoja LRT KTS'as, kuris pradeda reguliuoti viska, jungiasi prie pagrindines sistemos ir reiskia didziuli nepasitenkinima, jei keli instrumentai skamba gyvai ar pan. Savo mikrofonu jie dazn. nestato. Tokiu budu per televizoriu gali nesigirdeti ir puses kurinio!!! Del visokiu nesamoniu ir taupymo, neimanoma pasidaryti normalaus soundchecko. Muzikantai ar orkestrai buna labai uzimti :) ateina tiesiai i repeticija. Niekam ne paslaptis, kiek viskas priklauso nuo oro... Jei vejas ir lietus atviroje vietoje simf. orkestrui reikia statyti baisiai didele scena (didesne uz pati rengini :) ir vistiek, esant dideliam vejui ir lietui tentai neatlaiko, pradeda protestuoti ir iseidineti stygininkai :) Dar, daznai naudojama ritmine grupe, kuri kaip iprasta buna labai gera, bet garsistu aiskinama apie visokias mistikas kaip musamieji "lenda" i kitus mikrafus i monitoringa, nors pagal visus pageidavimus buna apstatyti visom tom permatomom garso uztvarom, kuriu nuoma irgi kainuoja :) 2. Orkestro pasiruosimas ir meninis lygis. Isivaizduokim, kad groja vaiku simfoninis orkestras, groja gerai, labai stengiasi. Igarsinime kaip taisykle girdim tris styginius is dvylikos (kazkas su piezais, mikrofonais, ar siaip). Tokiam orkestrui negali prirasyti stebuklu valtornems pirmoje oktavoje ir siaip vaikus reikia saugoti ir "neatbaidyti", maksimaliai patogiai ir aiskiai viska parasyti. Visko buna, buna neturi altu, tada groja smuikai. Medis daznai issigasta, kai supranta, kad jo su tais ju graziais potemiais ir t.t. isvis nesigirdi nei jiems patiems, nei kolegoms, nei klausytojui (jei visas virsutinis medis negroja unisonu :) O stai kai istoja varis mF,nustemba visi, pradedant garso rezisieriumi, kuris desperatiskai bando ji nutylinti. Zinau, kas megsta "vokiskai" suorkestruoti triubas per tercija (taba bent atsiranda savotiskas zavesys). Ka girdi klausytojas? Cia as nerasiau apie visokius orkestrelius, kurie repetuoja tik pacios sventes (regionines) metu... 3. Kartais tenka susidurti su nepaprastai gerbiamu Lietuviu klasiku kurybos pritaikymu orkestrui. Cia visu tradiciju sergetoju ausys pastatytos ir teisingai jie daro, o ir paciam kartais baisu, ar truksta gabumu prirasyti kazko papildomo, taip baisu sugadinti sedevra. Jei bent truputi paslysi, sergetojai snabzdesis tarpusavy, forumuose, rasys laiskus i visokias ministerijas. Tada imi ir paprasciausiai perkeli tik originalia medziaga orkestrui, viska sudubliuoji. Ir gali apsiginti: cia JIS taip parase :) 4. Uzsakovai be orkestruotes autoriaus zinios ima ir perduoda ja treciai saliai. Kaip ten su tais pinigais gaunasi jau ir nesvarbu. Bet klausai ir girdi, kaip kazkur (matyt pakeliui ar siaip) dingo musamuju ir kitos partijos, "patogiau" orkestruoti variniai, na zinoma, kam tie imantrumai, nepatogu grot... Kaip matote tiek prirasiau, o net nepradejau rasyti apie pacia orkestruote :) Bet, kaip sakoma: "Moskva slezam neverit". Lietuva labai maza, negalima niekada su niekuo pyktis, nes igausi kazko reikalaujancio niurgzlio ivaizdi, o tokiu baisiai nemegsta :) Visiems kurybiskumo, kokybes, LAISVU SAVAITGALIU, gero atlygio ir kolegu pagarbos :) Edited 1 time(s). Last edit at 11/19/2011 05:34PM by *Donatas. |
Re: Alio
|
:) Stai ir *Donatas prisijunge prie diskusijos. :) Beje - aciu uz komplimenta. :) Stengiuosi padaryti viska, kas geriausia tokiomis salygomis.
Galeciau daugelyje momentu paantrinti *Donatui. 1.Del igarsintoju.. Visada viskas atsiremia i pinigus. Norint igarsinti orkestra, reikia kiekvienam orkestro instrumentui, ar bent jau grupei specialiai pritaikyto mikrofono(u). Tas kainuoja. Geriausias pasiteisinimas - neturim. :) Daznai problemos kyla su televizija. Ne karta teko kalbetis ir klausyti istoriju ta tema kolegu is lietuvos ir uzsienio. Ypatingai, jei koncertas susijes su apsvietimu uzdaroje patalpoje, televizija daznai bando primensti savo poreikiams reikalinga apsvietima, daznai net neatsiklausdami renginio organizatoriu pristato prozektoriu, kurie sugadina visa rengini. Buvo atveju, kuomet grieztai paprasyti eit lauk, po keleto skambuciu sutinka maloniai bendradarbiauti. Cia matyt yra tv rezisieriu ir organizatoriu nesusikalbejimo dalykai. Visada juk galima rasti kompromisa. Teko ne karta matyt,kaip zmones, kurie ismano apie orkestra ir zino partitura mintinai, arba tiesiog sedi su partitura ir liepia rezisieriui dabar ta pakelt, dabar tas solo ir pan.. Jei filmuoja Mezzo kanalas, ten rezisierius su partitura sedi ir zino, kada koks instrumentas gros solo, arba kuri grupe istos, kada dirigenta reikia rodyt ir pan.. 2. Del orkestro kompetencijos, tai viskas priklauso nuo paciu muzikantu isprusimo, nuo diriguojancio dirigento ir nuo poziurio, kuris masiniuose renginiuose kartais buna netoleruotinas. Sakoma, jog i kiekviena rengini reikia rimtai atsinesti. :)o Tai ir atsinesama alaus keli bokalai i repeticija... Pries koncerta, kad drasu butu irgi priklauso. :)-D Suprantu, kad muzikantams visada malonu groti taip, kaip patogiau, bet jei kurinys yra gerai suorkestruotas, tai kad ir puse instrumentu negroja, jis vistiek skamba.. Tik aisku, kad televizijoje, tas negalioja. Ten girdisi tik tai, kas igarsinta... 3. O apie klasika tai apskritai reiketu gana stipriai diskutuoti. Kokie yra jos interpretavimo ypatumai ir kas yra galima, kas nelabai.. Kol kas oficialiai kriteriju niekas nenustate, kad sito negalima, arba anas yra gerai, o stai tas - netinkama. Taip, kaip nusistoveje yra atlikimo tradicijos, manau, tai jau yra atgyvena. Chorines muzikos klasika sioje vietoje uzima baisiai konservatyvia pozicija. Dainos tampa kazkokiais akustiniais vienetais, kurie butinai privalo skambeti ir tik taip, o ne kitaip. Dazniausiai jos buna dainuojamos nuo pradzios lig galo (posmine forma) ir visi 4 posmeliai buna vienodo tempo, charakterio, spalvos ir tt. Siuolaikiniam zmogui tai yra kaip kancia. Tiesa, dauguma dirigentu bijo kazka padaryti kitaip, nei visada - klasika - nelieciama!!! Tiesa, yra keletas dirigentu, kurie ryztasi atmete visas tradicijas, kurini pateikti muzikaliai. Tai visada buna daug malonesnis ir grazesnis kurinys, kuri jau galima klausyti. Aisku, dar yra ir kita baisine problema, kad dauguma tu, kurie diriguoja, dazniausiai vadovaujasi savo pojutiniais refleksais, kurie neveda prie minties gilumo ir teksto interpretacijos perteikimo. 8-) Norisi, kad lietuvelej ateitu pagaliau civilizuoti laikai ir baigtusis "maskvos gadyne". Juk galima ir paprasyti, o prireikus ir sumoketi uz natas. Zmogus (dazniausiai ne vienas) dirbo darba, tai kodel jam neturi buti atlyginta? Tuomet ir partijos nedings, o gal ir ateis tokia era, kuomet ne vienas atlikejas nedainuos ir negros is sviestu, ar nelegaliai kopijuotu natu. X( |
Re: Alio
|
Taigi, visus malonu matyti šiame forume :) Ir *Donatą, ir Rajmį, ir visus kitus.
Taip sėdžiu sau ir misliju: tikriausiai "aukso gadynė" aranžuotojams buvo, kai orkestrai grojo nemikrofonizuoti. Net ir masiniuose renginiuose. Tada ką parašei - tą ir turėjai. Tačiau vėl buvo bėda: nei vienas orkestras, nei juos ruošusieji dirigentai niekada rimtai ir atsakingai nežiūrėjo į grojimą tuose masiniuose renginiuose. Ta prasme, nepamenu, kada pvz. Dainų švenčių (dar senais laikais) orkestriniai akompanimentai buvo kiek rimčiau surepetuoti. Beje, su Dainų šventėmis turiu šiokią tokią patirtį. Po kiekvienos dievagojausi, kad daugiau nesiimsiu, ale po keletos metų vėl įkalbėdavo. Reikalas tas, kad teko aranžuoti dainų dienos akompanimentus 1990,1994, 1998 ir 2003m. Dainų šventėms. Reikia pripažinti ir niuansą, kad paradui vadovavo tik chorvedžiai, kuriems tie akompanimentai rūpėjo mažiausiai. Didžiausias akustinis jovalas prasidėjo, kai buvo sumanyta įgarsinti masinį chorą. Tada akompanimentų akustiškai praktiškai neliko. Bandžiau kažką aiškinti LLKC šulams, kad gal vertėtų akompanuojantį orkestrą įgarsinti su atskiru pultu ir garsistu, o subalansuotą garsą paduoti į bendrą... Veltui. Dėl orkestrų įgarsinimo apskritai. Dirbau su daugeliu projektų. Tačiau visada pasitvirtindavo taisyklė: jei garsistas projekto su big-band'u ar simfoniniu orkestru soundcheck'ą pradeda nuo Kick Drum ir Bass Guitar, rezultatas visada aiškus - orkestras scenoje sėdi tik kaip brangi dekoracija. Galima prikabinti prie kiekvieno instrumento po mikrofoną, kiekvienam stygininkui po garso nuėmėją. Kol garsistas nesuvoks, kokio skambėjimo norėtų iš tos scenoje sėdinčios žmonių su instrumentais krūvos, kaip erdvėje turėtų atrodyti tikras orkestro garsas, turėsim ką turim. Kick Drum & Bass rules. Na, vokalas paprastai girdimas visada :) . Važiuosiu šeštadienį į Kauną pažiūrėti, kas išėjo iš mano daryto Gyčio projekto su Kauno simfu. Gal aš ir durnas, gal per naivus, bet kiekvieną kartą vis dar vaikiškai tikiuosi: gal šį kartą garsas bus normalus... Ir šį kartą tikiuosi :) . Jei apie natas. Visada laikausi geležinio principo: du kartus nepardavinėti tos pačios partitūros ir niekam neperleisti be užsakovo žinios, kol bent nesuėjo senaties terminas. Užsakovai paprastai taip pat nesimėto originaliu repertuaru, į kurį kažkiek investavo. Tačiau pvz. man tenka savo orkestre groti įvairiomis progomis akompanimentus, kuriuos dariau pats, tačiau niekam nesu platinęs. Praktiškai visas Triumfo Arkos repertuaras ir dar nemažai kas. Reiškia, daininykai randa būdų kaip nusikopijuoti, o paskui atvažiuoja "su savo natomis" (kurios "automatiškai" vėl nusėda orkestrų bibliotekose). Nemanau, kad Kauno simfas ar LRT dalino tas partitūras į kairę ir į dešinę :) Taip, dažai ir partijų trūksta. Pvz. parašyta pagal užsakymą su rhythm section, kai jau paskui nebelieka nei Bass, nei Keys, nei DSet. Niekas nenori samdyti papildomų atlikėjų, o dainuoti ir gauti honorarus nori :) nesvarbu kas sumanyta ir parašyta - "bil tik zyz", svarbiausia balsas! O tie, kas nors truputį klauso bei supranta, ką groja orkestras, girdi pusfabrikatį, surogatą. Ir neįmanoma ką nors padaryti, nes tokiais atvejai aš situacijos jau nevaldau. Bent užsisaskytų peraranžuoti "be elektros". Visiem dzin. O jei kas kokią pastabą ir pasakys, atsakymas paprastas: ai, mes čia gavom tokią nevykusią orkestruotę.... Beje, didesnės daugumos maršų ir panašaus pobūdžio kūrinėlių aranžuotės principas paprastas: padaroma "bazinė" aranžuotė minimaliai sudėčiai, o paskui copy-paste išauginama iki maksimalių sudėčių. Tada skamba visada, nesvarbu kiek ir kokių intrumentų betrūktų. Tačiau aš visada (pats būdamas orkestrantu) laikausi pagrindinio savo principo: ar norėtum tokią partiją (bet kurio instrumento) sugroti pats? Dažniausiai galioja sena taisyklė: genialumas paprastume. Muzikantams partijos, nepaisant techninio sudėtingumo, visada privalo būti, kiek įmanoma intrumento prigimties požiūriu, intonaciškai ir technologiškai kuo logiškesnės. Jei nėra būtinybės, neverta muzikantus "statyti ant ausų". Siekiant orkestrinio efekto, nebūtina versti visus groti ekstremaliu režimu. Kiekvienas pirmiausia turi dirbti jam suprantamą ir būdingą darbą. Jei partijos bus intonaciškai logiškos, orkestras (nepriklausomai nuo kvalifikacijos) derės ir bus dinamiškai bei emociškai paslankus. Ir visada studentams patariu: jei gerai nepažįsti kokio instrumento ar abejoji - nelįsk iš penklinės. Na, gal pakaks. Ir taip jau vos ne memuarai išėjo :) |
Re: Alio
|
Juokas juokais, bet pasiskaičius tokių protingų minčių,norisi eiti pas p.Rimą mokiniu.Pagarba!
|
Re: Alio
|
Darijo77 Wrote:
------------------------------------------------------- > Juokas juokais, bet pasiskaičius tokių protingų > minčių,norisi eiti pas p.Rimą mokiniu. Na, šiame "meilės prisipažinime" gal ir yra dalis sarkazmo, tačiau patirtimi pasirengęs pasidalinti visada. Bet kokia forma. Ir apskritai man visada labai smagu, jei dar kas kam įdomu :) Smalsučiai ir varo pasaulį pirmyn :) |
Sorry, only registered users may post in this forum.
2017, Midiaudio, UAB