Aš tai vieną kartą garsinau vieną grupę ir galiu pateigti tokį dalyką, katras, mano nuomone, labai gerai paskirsto, kas yra garso režisieriaus įžeidimas, o kas tiesiog linksmas pokštas. Taigi draugai, juk vienas dalykas yra kai muzikantas arba "muzikantas" koncerto metu nulipa nuo scenos su gitara rankose (smagu, jei lipdamas neištraukia jack'o iš d.i. box'o), išeina priešais "priekį" (kuris kabo lygiagrečiai su juo per kelis ar keliolika metrų), pakraipo galvą į vieną ir į kitą pusę (nes kekės tai dvi - kaire ir dešinė - tai atitinkamai reikia paklausyti ir vienos ir kitos. Ir nesvarbu, kad jis su "priekiu yra vienoje tiesėje ir tas "priekis" "pučia" devyniasdešimt ar daugiau laipsnių kampu nuo jo), grįžta ant scenos ir į mikrofoną pareiškia: "ė, garsistas (rusiška kreipinio forma), kažkaip man atrodo, kad mano vokalo prieky vapšie nėr... Žinai, kur vokalo rankenėlė ten pas tave? Tai tu ją į viršų į viršų."
Kitas variantas, kai muzikantas arba "muzikantas" klausia publikos arba publikos dalies, kurią mato prie scenos (nes į akis plieskia apšvietimas): "ė, chebra, kaip garsas normaliai? Š-dž dž, š-dž dž - kaip gitara mano, normaliai skamba? Vokalo daugiau nereikia?" Ir dar smagu, jei ta publika bent kiek suvokia kas vyksta nuo alkoholio kiekio kraujyje ir sub'o daužymo tikrąjo to žodžio prasme į pilvą. Tiem tai vokalo pastoviai negana...
Na ir tada trečias variantas, kurį matėme vaizdelyje iš kažkokios grupės gyvenimo, kai bendram linksmam kontekste prie patyčių iš kažkieno juoko ar kalbėjimo manieros nuskamba ir daina skirta garso operatoriui. Ir dabar pasakykit man, prašau, kuris čia yra didžiausias įžeidimas?
Pabaigai dar norėčiau trumptai aptarti garsisto jausmingumo ir jausmingumo faktorių. Turbūt, kas dirbate šį darbą ilgiau (kalbu apie gyvų ir didelių koncertų įgarsinimą) esat susidūrę su žemiau išvardinsimomis situacijomis, kai:
a) nevykėlis vokalistas savo monitoriuose savo balsą pasidaro taip garsiai, kad dainuojant mikrofonas vos vos nesižadina... Tačiau nebūtų viskas taip blogai, jei ne nevykėlis vokalistas, kuris prisižiūrėjęs klipų ar filmų ar nežinau ko, nuolat tą mikrofoną laiko nuleidęs, savo ruožtu sukeldamas nemalonius garsus... Įpykusi minia ir įpykęs vokalistas, suprantama, kaltina garsistą, nes jis (cituoju): "fonuoja mikrofoną".
b) vyksta koncertas ir netikėtai dingsta vokalas arba visas priekis, arba viena pusė, arba dar kas nors. Arba grupės programišius (atsakingas už fonogramas) savo laužtam kubeise pamiršta užmutinti projekto takus ir prie to, kad gyvei groja visa grupė, šiek tiek vėluodamas arba eidamas į priekį kartu groja ir PėCė su visu minusu, kuris yra su pliusu. Arba kai po nuostabios garso patikros ateini prie pulto ir randi ten viską išreguliuotą arba nuskambėjus pirmam akordui supranti, kad priekio visai nėra arba dar ką nors supranti.
c) ant scenos užlipa grupė ir prie bendro smagumo dar sudainuoja ir dainą apie garsistą, kuris su sąlyga, kad "nieko nemoka daugiau, tai spaudo prie pulto mygtukus". Ir kaip turbūt smagu garsistams, kurie sau tyliai galvoja, nu va čia dainuoja, kad nieko nemoka, o aš tai ir žvejys neblogas, ir mašinose nusimana, pamontuoju video kartais, kėgliais neblogai varau ir dar šimtą dalykų darau...
Visais aukščiau išvardintais atvejais (įskaitant ir tuos apie muzikantus ir jų garso supratimą) garso operatorius sulaukia mažiausiai pusės auditorijos dėmesio - dažniausiai daugiau. Pirmais dviem (a ir b) atvejais tai būna pyktis ir nebylus "b*** kur gaidys, b*** kur gaidys... aš geriau jau įgarsinčiau, ką negali nuimti to cypimo?" Arba: "Daryyyyyk ką nors, garsiste, b***!!!" Tai kokie turi būti garsisto, patekusio į tokią situaciją nervai ar kažkas, kad jis maža to, kad neparodytų, kad jis sutrikęs, tuo pačiu metu dar bandytų juokauti, ieškotų problemos priežasčių (b atveju), generuotų sprendimą, kažkokiu būdu apžaistų staigų adrenalino antplūdį ir dar paryškintų bosą, bo sunkiai girdisi, kai "muzikantas"vaškinėm stygom per koncertą groja...
Tai jeigu a atveju (kai garso operatorius esamuoju momentu lieka neteisingai apkaltintas kelių šimtų (ar tūkstančių) žmonių ir jų dievuko ant scenos), jis sugeba nemirti vietoje ir likti galbūt sveikai įsižeidęs, tai brangūs skaitytojai, apie kokius čia įžeidimus jūs šnekate, kai atlikėjas padainuoja jums dainą? Atleiskite, bet darau prielaidą, kad arba jūs nesate vieną kartą garsinę vienos grupės, taip kaip aš vieną kartą ten garsinau, arba dirbat pas dėdę įgarsinimo firmoj, nes tingit mokytis arba esat per daug jautrus ir jums nederėtų dirbti šito darbo, nes jis nuves jus į kapus (anksčiau). Ačiū už dėmesį. Reiškiu didžią pagarbą visiems garso operatoriams, o ypatingai tiems, kurie dirba per lietų prie keturiasdešimtaštuonkanalių monstrų, o ne prie laužto cubase miegamajame. Nebūkime tokie jau jautrūs, broliukai.