Vilniaus konservatorija

Vyrai, ši diskusija, tik kiek kita forma, jau buvo prieš keletą mėnesių.
Akademinis išsilavinimas save gerbiančiam muzikantui BŪTINAS. Jei tik jis save laiko muzikantu, juolab profiu. Anksčiau ar vėliau jo vistiek prireiks, jei karjera nesibaigs poros akordų pabrazginimu gerai pamaukus kokioj baliuškoj. Vien dėl komunikacijos. Ir nereikia į tradicinę mokyklą žiūrėti su siaubu, nepasitikėjimu ar panieka. Tradicinė mokykla - pirmiausia sistema. Žinių sistema. Kad laužyti kokias nors taisykles, pirmiausia jas reikia žinoti. Ne tik būti apie jas kažką girdėjus, bet ir žinoti. Tada jau galima laužyti PABRĖŽTINAI. Kitu atveju bus aklas plavinėjimas takais, kuriuos pasaulis jau seniai praėjo. Bet koks profesionalios formos avangardas remiasi pirmiausia amato išmanymu. Daugelis galvoja: kam man tas muzikinis raštas, aš ir taip groti moku. Muzikis raštas pirmiausia - universali bendravimo priemonė.
Tai ką Jumbas daro šiandien, yra jo daugelio metų ieškojimo, kopijavimo ir pažinimo rezultatas, kurį jis surinko po kruopelytę. Jei jis būtų gavęs aiškią sistemą (kuria paskui gali ir nesinaudoti, jei nereikia) tai į tai, kur dabar pagal savo mąstymą ir meistriškumą yra, galėjo ateiti kur kas greičiau. Juolab tokio išskirtinio talento ir užsispyrimo žmogus. Idomus atvejis: muzikos mokyklą ar sistemingą muzikos mokymasi siejame su prarasta vaikyste ir prievarta, o daugybę valandų praleistų knisantis ten, kur jau seniai išknista ir klaidžiojant tarsi užrištomis akimis - hobby, pomėgiu, kūrybiniais ieškojimais...žodžiu - nenuginčijamu gėriu.
Renesanso laikais buvo madingas universalizmas. Leonardo da Vinči sugebėjo būti ne tik skulptoriumi, tapytoju bei dizaineriu, bet ir matematiku, išradėju, filosofu, taip pat kompozitoriumi! Dabar kiti laikai, kita ir patirtis. Šiandien atėjo specializacija ir profesionalumas savo srity. Todėl ignoruoti sistemą teikiančią žinias, paprasčiausia - ne protinga. Gali ignoruoti, tačiau geriau kai žinai ką, o ne abstrakčiai. Na negalima nekęsti arba ignoruoti VISO pasaulio. Lygiai taip pat ir akademinio išsilavinimo ar muzikos. Pirmiausia reiktų suvokti kas tai yra. O paskui jau pasirinkimo laisvė. Bevaik tas pat, kaip "nemylėti" savo dėdės, kurio nesi akyse matęs. Vien pagal giminės atsiliepimus? O už ką konkrečiai?
BTW, improvizacija taip pat yra gana apibrėžtas dalykas. Tai yra pirmiausia muzikinė kalba, kuria bandai išreikšti savo požiūrį nors ir... į bliuzinį 12 t. kvadratą, arba kokios dainelės ar apskritai jazz standarto melodines galimybes. Tai yra mąstymo būdas. Intelektas visom prasmėm, ne vien tik potencialus pirštų miklumas. Produktyviam mąstymui reikalingos žinios ir tam tikra sistema. O tai yra visų pirma išsilavinimas. Tačiau nereiktų paklysti. Daug net ir Muzikos akademijos diplomus turinčių žmonių nelabai tesugeba mąstyti, analizuoti ar kalbėti muzikine kalba. Kol už juos mąstė, dresiravo - viskas buvo OK. Tačiau aš vis prisimenu vieno mano draugo kalambūrą, pasakytą priš daugelį metų: konserva yra tokia vieta, kur galima gauti gerą išsilavinimą. Galima GAUTI. Tačiau reikia pasistengti jį PAIMTI. Išsilavinimas yra TURTAS. O kaip juo naudojiesi - privatus kiekvieno reikalas. Tačiau jei jo neturi - pasinaudoti nėra kaip. Tada belieka apgraibom, po krupopelytę... ir po daugelio ieškojimų metų atsidurti ten, kur jau seniai visi prieš tave buvo...

**Rimas G.